Svarbus tikslas
Specialistai neslepia, kad medicinos atliekos gydymo įstaigose surenkamos atsakingai ir tvarkingai, tačiau namų ūkiuose – chaosas ir akis badančios spragos.
Aplinkos ministerijos (AM) atstovė Viktorija Dačinskaitė „Kauno dieną“ informavo, kad parengtas aplinkos ministro įsakymas dėl pavojingų atliekų įstatymo pakeitimo, kuris sudarys galimybių spragas panaikinti arba bent jau sumažinti.
Pakeitimo projekte numatyta įgyvendinti kelias svarbias naujoves.
„Pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad pavojingos atliekos, tarp jų medicinos, būtų surenkamos vienu iš šių būdų: laikinai įrengtuose mobiliuosiuose surinkimo punktuose, kai pavojingos atliekos surenkamos specialiomis jų surinkimo priemonėmis, arba individualiai surenkant pavojingas atliekas iš namų ūkių“, – informavo AM atstovė.
Pasak jos, šiais pakeitimais siekiama pagerinti pavojingų atliekų, tarp jų medicinos, surinkimo paslaugos prieinamumą ir kokybę gyventojams, sudaryti sąlygas patogiau šias atliekas perduoti ir taip sumažinti pavojingų atliekų patekimą į mišrių komunalinių atliekų srautą.
Medžiagos – specifinės
Medicinos atliekos – specifinės sveikatos priežiūros, laboratorijų ar buitinio gydymo metu susidarančios medžiagos, dažnai užterštos krauju ar skysčiais. Į specifinių medžiagų kategoriją patenka aštrūs daiktai, tvarsliava, vaistai, kovido, gripo, kiti testai ir cheminės medžiagos.
Daugiausia medicinos atliekų susidaro ne buityje, bet gydymo įstaigose.
Kauno klinikose atliekų tvarkymas apima sudėtingą procesą – nuo atliekų rūšiavimo vietoje, vidinio surinkimo, apskaitos ir laikino saugojimo iki medicinos atliekų neutralizavimo ir perdavimo licencijuotiems galutiniams atliekų tvarkytojams.
Kiekiai svyruoja
Kauno klinikų atstovė Vaida Bytautė „Kauno dieną“ informavo, kad Kauno klinikose vidutiniškai neutralizuojama apie 180 t infekuotų medicinos atliekų per metus.
„Atskirais metais tvarkomų atliekų kiekiai svyruoja, todėl kol kas nėra pagrindo išskirti aiškios jų didėjimo ar mažėjimo tendencijos. Medicinos atliekos sudaro tik dalį viso Kauno klinikose susidarančių atliekų srauto. Šiuo metu įstaigoje tvarkoma 41 skirtinga atliekų rūšis. Susidarančių atliekų kiekiai tiesiogiai priklauso nuo teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimties, atliekamų diagnostinių ir gydymo procedūrų pobūdžio bei kitų veiklos ypatumų“, – paaiškino V. Bytautė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Kauno klinikose nuolat vyksta dėl medicinos veiklos susidarančių atliekų kiekių stebėsena.
Įrenginyje infekuotos medicinos atliekos susmulkinamos ir neutralizuojamos, taikant mikrobangų technologiją, nenaudojant cheminių dezinfekavimo medžiagų.
„Tobulinama rūšiavimo sistema atliekų susidarymo vietoje ir užtikrinama, kad medicinos atliekoms būtų priskiriamos tik tos atliekos, kurias dėl jų savybių būtina specialiai tvarkyti. Toks atliekų valdymo modelis leidžia užtikrinti saugų atliekų tvarkymą, efektyviau valdyti jų srautus, racionaliau naudoti išteklius ir mažinti poveikį aplinkai. Tai atitinka Kauno klinikų siekį veiklą organizuoti laikantis tvarumo ir žiedinės ekonomikos principų“, – pabrėžė V. Bytautė.
Diegiamos naujovės
Kauno klinikų atstovė informavo apie šioje gydymo įstaigoje diegiamas naujoves, padedančias tobulinti medicinos atliekų tvarkymą.
Nurodoma, kad viena svarbiausių pastaraisiais metais Kauno klinikose įdiegtų naujovių – Belgijos gamintojo medicinos atliekų neutralizavimo įrenginys „Ecosteryl 125“.
„Mūsų žiniomis, tai vienintelis tokio tipo įrenginys Baltijos šalyse. Įrenginyje infekuotos medicinos atliekos susmulkinamos ir neutralizuojamos taikant mikrobangų technologiją, nenaudojant cheminių dezinfekavimo medžiagų. Po šio proceso atliekos tampa neutralizuotomis medicininos atliekomis ir gali būti saugiai perduodamos galutiniams atliekų tvarkytojams“, – pabrėžė V. Bytautė.
Anot jos, svarbu, kad ši technologija leidžia infekuotas medicinos atliekas neutralizuoti pačioje gydymo įstaigoje, taip sumažinant jų biologinį pavojingumą ir pavojingų atliekų transportavimo į išorines tvarkymo vietas poreikį.
„Atliekų smulkinimas taip pat sumažina jų tūrį, todėl optimizuojami logistikos procesai ir didinamas atliekų tvarkymo efektyvumas. Naujovių diegimas prisideda ne tik prie aukštų biosaugos standartų užtikrinimo, bet ir prie tvaresnio išteklių valdymo ir mažesnio poveikio aplinkai“, – pabrėžė V. Bytautė.
Renka visoje šalyje
Svarbios užduotys tvarkant didžiulius medicinos atliekų kiekius tenka valstybės valdomai uždarajai akcinei bendrovei „Toksika“.
Tai licencijuota pavojingų atliekų tvarkymo įmonė. Bendrovės veikla – pavojingų atliekų surinkimas, pervežimas, laikinas saugojimas, deginimas.
Pavojingos atliekos surenkamos visoje šalies teritorijoje specialiuoju bendrovės transportu. Surinktos atliekos, iki perduodant jas galutinai sutvarkyti, saugomos bendrovės atliekų surinkimo ir saugojimo aikštelėse. Bendrovė turi padalinius Vilniuje, Klaipėdos, Šiaulių, Jonavos ir Alytaus rajonuose.
Kiekiai didėja
„Toksika“ vykdomasis direktorius Lukas Andronavičius „Kauno dieną“ informavo apie šios įmonės pajėgomis surenkamus ir utilizuojamus medicinos atliekų kiekius.
„Kiekvienais metais surenkamas ir utilizuojamas medicinos atliekų kiekis auga (žinoma, išimtis – COVID-19 pandemijos laikotarpis, per kurį buvo surenkami didžiausi medicinos atliekų kiekiai). Pastaraisiais metais surinkti medicinos atliekų kiekiai: 2023 m. – 1 350 t, 2024 m. – 1 506 t, 2025 m. – 1 775 t, per 2026 m. septynis mėnesius – 1 136 t“, – nurodė L. Andronavičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad medicinos atliekos yra svarbi „Toksika“ surenkamų ir tvarkomų atliekų dalis, tačiau bendrame surenkamų ir tvarkomų atliekų sraute šios atliekos sudaro 5–7 proc.
Svarbus įrenginys
L. Andronavičius bendrais bruožais papasakojo, kaip vyksta pavojingų atliekų tvarkymo procesas.
Visoje šalyje surinktas medicinos atliekas bendrovė pristato į Šiaulių padalinį, kur vieninteliame pavojingųjų atliekų deginimo įrenginyje Lietuvoje šios atliekos sudeginamos.
„Atliekos deginamos aukštesnėje nei +1 200 °C temperatūroje, suprantama, griežtai laikantis išduotų veiklos leidimų ir aplinkosaugos reikalavimų. Medicinos atliekos į deginimo įrenginį perduodamos naudojant vadinamąją pneumoranką – tai leidžia išvengti darbuotojų sąlyčio su atliekomis. Medicinos atliekoms saugoti bendrovė yra įrengusi specialius pramoninius šaldytuvus“, – informavo bendrovės vykdomasis direktorius.
Nustato kainas
L. Andronavičius pabrėžė, kad medicinos atliekos iš gydymo įstaigų priimamos pagal sudarytas sutartis, kuriose nurodytos medicinos atliekų priėmimo sąlygos ir kainodara.
Pabrėžiama, kad pavojingų atliekų tvarkymas reikalauja, jog būtų užtikrinta optimali procesų kokybė ir saugumas.
„Kiekvienais metais investuojame į bendrovės infrastruktūrą, atnaujiname transportą, stipriname priešgaisrinę saugą, diegiame inovacijas, mažinančias atliekų deginimo emisijas. Planuojame įrengti radiacinius vartus, skirtus pristatomų atliekų prevencinei patikrai užtikrinti. Diegiamos ir kitos naujovės, skirtos visai bendrovės veiklai, ne tik medicinos atliekų tvarkyti, tobulinti“, – sakė L. Andronavičius.
Yra rimtų spragų
„Toksikos“ specialistas atkreipė dėmesį į spragas medicinos atliekų tvarkymo srityje.
„Reikia akcentuoti, kad gydymo įstaigos, kuriose susidaro medicinos atliekų, jas atsakingai tvarko ir šalina. Tačiau, tvarkant namų ūkiuose susidarančias buitines medicinos atliekas, stinga infrastruktūros, tvarkos ir atsakomybės“, – nurodė L. Andronavičius.
Jis pabrėžė, kad vis dar didelė dalis vaistų tinkamai nešalinama.
„Gyventojai vaistus neretai išmeta kartu su komunalinėmis atliekomis ar net nuleidžia į kanalizaciją. Buityje, namų slaugoje susidarančios medicinos atliekos (švirkštai, tvarsčiai, pasenę medikamentai, įvairūs medicinos testai) apskritai nesurenkami ir gyventojai neturi galimybės šių atliekų rūšiuoti ir saugiai perduoti licencijuotiems tvarkytojams. Šiai sričiai institucijos ir savivalda turėtų skirti didesnį dėmesį“, – nurodė specialistas.
AM „Kauno dienai“ pabrėžė, kad šioje srityje siekiama esminės pažangos, tačiau reikia energingesnės savivaldos institucijų iniciatyvos.
„2025 m. rugsėjo 25 d. buvo patvirtintas Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymas, kuriuo nustatoma, kad savivaldybės turi užtikrinti buityje susidarančių nepavojingų ir pavojingų atliekų, įskaitant medicinos atliekas, atskirą surinkimą ne tik didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, bet ir apvažiavimo būdu. Savivaldybėms suteikta teisė savivaldybės nustatyta tvarka organizuoti pavojingų atliekų surinkimą ir kitais būdais. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2026 m. birželio 1 d.“, – pabrėžė AM atstovė.
Tonos senų vaistų
Kol medicinos atliekų surinkimas iš namų ūkių yra chaotiškas ir neefektyvus, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gyventojams pataria naudotis AAD tinklalapyje esančia atmintine „Medicininės ir su sveikatos priežiūra susijusios atliekos“.
Atmintinėje pabrėžiama, kad, netinkamai tvarkant medicinos atliekas, jomis gali būti užterštas dirvožemis, gruntiniai ir paviršiniai vandenys, kuriuose gyvenantys vandens gyvūnai, augalai gali turėti beveik tiesioginį kontaktą su vaistinių preparatų likučiais. Kai kurie vaistiniai preparatai gali pakenkti ir nuotekų valymo įrenginių mikroorganizmams, tad vaistinių preparatų atliekos gali turėti tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį aplinkai.
Atmintinėje gyventojai ypač raginami tvarkingai ir atsakingai atsikratyti pasenusiais vaistas – atiduoti juos vaistinėms.
Viešai skelbiamais duomenimis, viena vaistinė Lietuvoje per metus iš gyventojų vidutiniškai surenka apie 30 kg farmacijos atliekų, o bendras visoje šalyje surenkamų nereikalingų medikamentų kiekis pasiekė rekordinį lygį – daugiau nei 47,4 t per metus.
Vertina riziką
Kontroliuoti, kaip tvarkomos medicinos atliekos, turi prievolę AAD.
AAD „Kauno dieną“ informavo, kad ūkio subjektų ir fizinių asmenų veiklos patikrinimai vyksta planine ir neplanine tvarka.
„Ūkio subjektai į metinį patikrinimų planą įtraukiami atlikus rizikos vertinimą, taip pat atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos nustatytas prioritetines aplinkos apsaugos sritis. Neplaniniai patikrinimai atliekami gavus informacijos ar pranešimų apie vykdomą veiklą, kuri galbūt neatitinka teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų“, – paaiškino AAD.
Informuojama, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2026 m. birželio 26 d. departamentas gavo tris pranešimus apie galbūt netinkamą medicinos atliekų tvarkymą.
„Atlikus vertinimą, pažeidimas nustatytas vienu atveju – konstatuota, kad atliekos buvo tvarkomos pažeidžiant taršos leidime nustatytas sąlygas“, – nurodoma „Kauno dienai“ atsiųstame AAD paaiškinime.
Naujausi komentarai