„Vykdydami ministro pirmininko pavedimą, kartu su atsakingomis institucijomis parengėme ir premjerui pateikėme konkretų priemonių planą, kaip veiksmingiau užtikrinti nuoseklesnį, savalaikį ir geriau koordinuotą reagavimą smurto prieš vaiką atvejais“, – teigiama SADM atsakyme Eltai.
Vienas pagrindinių numatytų darbų – iki lapkričio parengti vieningą reagavimo algoritmą visoms su vaikais dirbančioms institucijoms. Jame bus numatyta, kokie požymiai gali rodyti smurtą, kas ir kam turi apie jį pranešti, kas turi imtis veiksmų bei kaip po pranešimo organizuojama pagalba ir užtikrinamas vaiko saugumas.
Ministerija planuoja, kad iki metų pabaigos šis algoritmas kartu su aiškia veiksmų schema pasieks mokyklas, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas su vaikais dirbančias įstaigas.
Taip pat ketinama parengti vaikams ir jų šeimoms skirtą informaciją apie tai, kur kreiptis susidūrus su smurtu – į Vaiko teisių liniją, policiją, mokyklą ar emocinės pagalbos tarnybas. Joje taip pat bus paaiškinta, kur pranešti apie žalingą turinį internete, kas vyksta pateikus pranešimą ir kur galima gauti pagalbą.
Iki metų pabaigos numatoma peržiūrėti ir smurto prevencijos bei reagavimo rekomendacijas mokykloms. Bus siekiama aiškiau apibrėžti mokyklų atsakomybę tais atvejais, kai smurtas įvyksta ne mokyklos teritorijoje, tačiau persikelia į mokyklos bendruomenę. Taip pat bus vertinama nuotolinės psichologinės pagalbos galimybė ir dabartinis mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose reguliavimas.
Daug dėmesio plane skiriama institucijų tarpusavio bendradarbiavimui. SADM teigia sieksianti aiškiau suderinti, kaip institucijos turi veikti ir keistis informacija kilus įtarimams dėl smurto ar rizikos vaikui. Sveikatos priežiūros srityje numatoma tikslinti informavimo tvarką, kad būtų aiškiau, kada ir kaip turi būti informuojamos atsakingos institucijos.
Atskiras priemonių blokas bus skirtas smurtui internete ir viešojoje erdvėje. Bus vertinama, kaip sustiprinti institucijų galimybes reaguoti į žalingą turinį, ar reikėtų tobulinti nepilnamečiams skirto ar lengvai pasiekiamo turinio žymėjimą. Taip pat bus vertinama, ar pakanka dabartinių teisinių ir savireguliacinių priemonių, reglamentuojančių realaus smurto prieš vaikus vaizdų viešinimą.
Ministerija taip pat numato plėsti Multidimensinės šeimos terapijos programą. Siekiama, kad intensyvi pagalba vaikams, turintiems rimtų elgesio sunkumų, ir jų šeimoms būtų prieinama visose šalies savivaldybėse. Šiuo metu ši mobili, įrodymais grįsta paslauga teikiama 42 savivaldybėse.
„Mūsų tikslas – labai praktiškas: kad būtų suderinti visų įsitraukiančių institucijų veiksmai, kad būtų aiškios atsakomybės, informavimo grandinė ir pagalbos organizavimas“, – nurodė ministerija.
ELTA primena, kad daugiau dėmesio smurto tarp nepilnamečių problemai skiriama po įvykio Marijampolės Poezijos parke liepą, kai buvo sumušta nepilnametė.
Teisėsaugos duomenimis, nukentėjusiai merginai buvo suduota keliolika smūgių rankomis, kojomis ir rankoje laikytu telefonu. Šalia buvę asmenys konfliktą stebėjo ir filmavo, o vaizdo įrašas su smurtiniais vaizdais tą patį vakarą išplito socialiniuose tinkluose.
Premjeras kitą savaitę inicijuoja institucijų susitikimą
M. Sinkevičius pranešė pirmadienį kviečiantis atsakingų institucijų vadovus aptarti vaikų apsaugos sistemos spragas ir priemones, kurios užtikrintų didesnį nepilnamečių saugumą.
„Pirmadienį kviečiu Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovybę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė premjeras.
Pasak jo, inicijuoti susitikimą paskatino šią savaitę prokuratūrai perduotos bylos dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius bei pastaruoju metu fiksuoti smurto atvejai tarp vaikų.
M. Sinkevičius pabrėžia, kad pastarieji atvejai kelia rimtų klausimų, ar vaikų apsaugos sistema Lietuvoje veikia taip, kaip turėtų.
„Girdėjome ne vieną vertinimą, bet galiausiai reikia aiškiai įsivardinti, kur yra problema: ar būtina keisti įstatymus? O gal reikėtų daugiau dėmesio skirti jau dabar galiojančių įstatymų taikymui? Ko trūksta, kad vaikai būtų saugūs, o patyrę prievartą – neliktų atstumti ir negirdimi. Kad nė vienos institucijos reputacija nebebūtų keliama aukščiau vaiko interesų“, – dėstė Vyriausybės vadovas.
Kaip skelbė ELTA, šią savaitę teismams perduotos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Byloje yra vienuolika nukentėjusiųjų, jų amžius nusikaltimų padarymo metu siekė nuo 12 iki 18 metų.
Manoma, kad dvasininkas nusikaltimus vykdė nuo 2002-ųjų iki 2025 m. Šioje byloje prieš teismą stos 56-erių Tadas Švedavičius.
Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui – Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas Ryšardas Peciunas kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.
Naujausi komentarai