„Tyrimo metu nustatyta, kad LTOU reagavimo į oro pavojaus situacijas sistemoje egzistuoja reikšmingų organizacinių, procedūrinių ir komunikacinių spragų, galinčių turėti neigiamą poveikį darbuotojų ir keleivių saugumui, reagavimo operatyvumui bei veiklos tęstinumui“, – Eltai nurodė Susisiekimo ministerija.
„Nustatyta, kad trūksta darbuotojų praktinių mokymų ir pratybų, neįvertintos oro pavojaus rizikos, nėra iš anksto parengtų pranešimų keleiviams, kas apsunkina savalaikį perspėjimą apie pavojų, taip pat nėra aiškiai identifikuotų ir keleiviams žinomų saugių vietų oro pavojaus atveju“, – pridūrė institucija.
Ministerijos teigimu, LTOU rekomenduota peržiūrėti informavimo apie oro pavojų algoritmą, atnaujinti Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą – įtraukti oro pavojaus scenarijų, numatyti aiškias reagavimo, informavimo, evakavimo, veiklos tęstinumo ir atsakomybių procedūras.
Be to, anot institucijos, bendrovė turėtų visuose terminaluose nustatyti ir pažymėti saugias vietas, pritaikytas tiek keleiviams, tiek darbuotojams.
„Rekomenduota parengti detalų pasitraukimo į saugias vietas algoritmą, numatyti atsakingus asmenis ir judėjimo maršrutus bei reguliariai rengti praktines pratybas, kad realios grėsmės atveju būtų išvengta chaoso“, – nurodė Susisiekimo ministerija.
Pasak jos, iki rugsėjo 1 d. LTOU terminaluose bei kituose objektuose bus atliktas patalpų vertinimas, nustatytos bei aiškiai pažymėtos saugios vietos, o informacija apie jas padaryta lengvai prieinama keleiviams ir darbuotojams. Taip pat bus parengtas detalus pasitraukimo į saugias vietas algoritmas bei papildytas ir su atsakingomis institucijomis suderintas Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas.
„Galiausiai, Susisiekimo ministerija kartu su Valstybine aviacijos saugos komisija ir Lankstaus oro erdvės naudojimo koordinavimo grupe iki metų pabaigos visapusiškai įvertins aviacijos veiklos ir saugos organizavimo klausimus oro pavojaus metu“, – nurodė ministerija.
Darbo grupės išvados ir rekomendacijos parengtos ir patvirtintos susisiekimo ministro Juro Taminsko šių metų birželio 30 d. įsakymu.
Atnaujino reagavimo procesus, parengė pranešimus
Savo ruožtu LTOU, valdančios Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, ekstremalių situacijų valdymo vadovas Henrikas Armoška-Eismontas teigė, kad pati bendrovė gegužę sudarė darbo grupę, kuri įvertino esamą pasirengimą reaguoti į oro pavojaus situacijas, peržiūrėjo taikomas reagavimo, informavimo, evakavimo ir veiklos tęstinumo procedūras bei pateikė siūlymus dėl jų tobulinimo. Pasak jo, po šio vertinimo buvo atnaujinti reagavimo procesai, parengti specialūs pranešimai, numatytos ir pažymėtos saugios vietos.
„Atlikus šį vertinimą, buvo atnaujinti reagavimo į oro pavojų procesai visuose trijuose Lietuvos oro uostuose. Jie apima infrastruktūros valdymą, orlaivių eismo ir antžeminių tarnybų darbo organizavimą, taip pat aiškias procedūras, reglamentuojančias keleivių, juos lydinčių asmenų ir darbuotojų veiksmus oro pavojaus atveju“, – Eltai teigė jis.
„Taip pat parengėme standartizuotus garsinius pranešimus bei informacinius pranešimus terminalų ekranuose, kurie oro pavojaus atveju padėtų operatyviai informuoti keleivius. Visuose oro uostuose numatytos ir atitinkamai pažymėtos saugios vietos, į kurias keleiviai būtų nedelsiant nukreipiami paskelbus oro pavojų“, – pridūrė LTOU atstovas.
H. Armoškos-Eismonto teigimu, oro pavojaus atveju žmonių judėjimą koordinuotų oro uostų darbuotojai ir partnerių komandos, pasirengusios veikti pagal iš anksto nustatytas procedūras. Jis tikino, kad darbuotojai ne tik yra išklausę teorinius mokymus, bet ir reguliariai dalyvauja stalo pratybose, kurių metu praktiškai išbandomi reagavimo scenarijai bei tobulinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Be to, įmonės atstovas akcentavo, kad, siekiant keleivius su šiomis procedūromis supažindinti dar prieš kelionę, LTOU interneto svetainėje yra skelbiama informacija apie veiksmus oro pavojaus atveju.
Ministerija paaiškino, kodėl pasirinko vertinti LTOU
Nors susisiekimo ministras J. Taminskas kritikavo, kad prasčiausiai su gegužę skelbtu oro pavojumi susitvarkė LTOU ir Transporto kompetencijų agentūra, vertinta tik pirmoji bendrovė. Ministerijos teigimu, LTOU pasirinkta dėl didelio ir dinamiškai besikeičiančio aptarnaujamų keleivių skaičiaus bei aptarnavimo specifikos.
„LTOU buvo pasirinkta vertinti dėl didelio ir dinamiškai besikeičiančio aptarnaujamų keleivių skaičiaus bei keleivių aptarnavimo specifikos. Dalis oro uosto keleivių po patikrų būna sterilioje zonoje, todėl keleivių srautų valdymas sudėtingesnis, o jų galimybės pasiekti viešai prieinamas priedangas yra ribotos“, – nurodė ministerija.
Anot jos, Transporto kompetencijų agentūros pasirengimas oro pavojui buvo vertinamas pateikus ministerijos parengtą klausimyną, kur pagrindinis vertinimo aspektas buvo patalpų bei saugių vietų įrengimas ir pritaikymas darbuotojams apsaugoti oro pavojaus metu.
Be to, institucijos teigimu, buvo vertinamas ir kitų Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonių bei įstaigų pasirengimas oro pavojui.
„Apklausos būdu atlikta turimų priedangų bei saugių vietų inventorizacija, paprašyta pasidalinti patirtimi, gerosiomis praktikomis, reagavimo į oro pavojų radiniais ir įgyvendinamais sprendimais“, – nurodė ministerija.
„Šiuo metu įmonių pateiktos įžvalgos yra vertinamos“, – komentare raštu teigė ji.
Ministerijos teigimu, siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą oro pavojams, sudarytas rekomendacijų įgyvendinimo planas, apimantis kelias atsakingas institucijas.
„Didžioji dalis plane numatytų veiksmų tenka LTOU. Lietuvos kariuomenė turės peržiūrėti ir papildyti Lietuvos kariuomenės taikomą informavimo apie oro pavojų algoritmą“, – informavo ji.
„Susisiekimo ministerija organizuos Valstybinės aviacijos saugos komisijos ir Lankstaus oro erdvės naudojimo koordinavimo grupės darbą, į kurį įsitrauks ir kitos aviacijos saugos bei oro erdvės valdymo procesuose dalyvaujančios institucijos“, – nurodė institucija.
Kilo oro pavojus
Gegužės pabaigoje po Vilniaus apskrityje skelbto oro pavojaus susisiekimo ministro J. Taminsko sprendimu buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti Susisiekimo ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
J. Taminskas teigė, kad prasčiausiai su susidariusia situacija dėl gegužę Vilniaus apskrityje skelbto oro pavojaus iš susisiekimo sektoriaus bendrovių susitvarkė LTOU ir Transporto kompetencijų agentūra. Anot jo, LTOU paruošti žinutes keleiviams užtruko tiek, kiek tęsėsi visas „raudonas“ įspėjimas dėl oro atakos, o agentūrai vedant žmones į saugias patalpas, paaiškėjo, kad jos yra užkrautos ir paverstos sandėliu.
Naujausi komentarai