Migrantų krizė Seutoje jau spėta prilyginti zombių apokalipsei. Vaizdingų apibūdinimų nevengia ir Lietuvos politikai.
Praėjusią savaitę per parą į Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje prasiveržė apie 60 tūkst. migrantų. Dėl nesugebėjimo apsaugoti išorinės Europos Sąjungos sienos Ispanija sulaukė griežtos kritikos. Italijos premjerės Meloni raginimas pašalinti Ispaniją iš Šengeno erdvės iš karto sulaukė Suomijos ir Danijos palaikymo.
Panašu, kad tam neprieštarautų ir Lietuva.
„Norime išsaugoti Šengeno erdvę kaip vieną didžiausių Europos Sąjungos privalumų, tai yra laisvą asmenų judėjimą. Tačiau jeigu aplinkybės neleidžia kartu užtikrinti ir saugumo, žinoma, turime bent jau svarstyti laikinas priemones“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sakė, kad tokie migrantų patekimas į Europą turi būti kontroliujamas.
„Niekada nepritarsiu tokiems patekimo į Europą būdams ir bandymams. Jie turėtų būti užkardyti pačioje pradžioje, o ne tikintis, kad vėliau bus priimti kažkokie sprendimai“, – pabrėžė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Kaip reaguos Europos Sąjunga, šalių ministrai spręs rytoj vyksiančiame neeiliniame posėdyje.
„Tai visiškai populistinis siūlymas, nes procedūra, pagal kurią valstybė galėtų būti pašalinta iš Šengeno erdvės, net nėra numatyta. Šiuo atveju labai keista, kai premjerė Meloni kalba apie iššūkius Italijai, nors per pastaruosius penkerius metus neteisėtų migrantų į Italiją atvyko dvigubai daugiau nei į Ispaniją“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius.
Apie 50 tūkst. migrantų Ispanijos pareigūnams jau pavyko sulaikyti. Supratę, kad laisvai patekti gilyn į Europos Sąjungą nepavyks, dalis neteisėtų migrantų patys grįžo į Maroką.
„Likę 10 tūkst. migrantų, kurie galbūt slapstosi medžių pavėsyje, Ispanijos pareigūnų yra gražiuoju įkalbinėjami grįžti namo“, – pasakojo V. Sinkevičius.
Teoriškai sugriežtinus patekimą į Ispaniją ir išvykimą iš jos, nepatogumų patirtų ir dalis lietuvių.
„Vienintelis dalykas, kurį valstybės gali padaryti – atnaujinti patikras prie savo sienų ir jas sustiprinti“, – aiškino V. Sinkevičius.
Nemažai lietuvių Ispanijoje yra įsigiję nekilnojamojo turto. Tarp jų – ir socialdemokratas Ramūnas Vyžintas, turintis butą Malagos regione.
„Tai yra politikų noras labai greitai sublizgėti ir galbūt patekti į žiniasklaidos dėmesį pareiškiant, kad Ispaniją reikia pašalinti iš Šengeno erdvės. Jokios įtampos ar nerimo čia tikrai nesijaučia. Įvairių tautybių ir skirtingai apsirengę žmonės čia taikiai bendrauja“, – pasakojo R. Vyžintas.
Beje, nekilnojamasis turtas, kuriame nėra nuolatinių gyventojų, taip pat tampa neteisėtų migrantų taikiniu. Užėmus būstą deportuoti atvykėlius tampa itin sunku.
Ispanijos premjeras Pedras Sančezas griežtą Europos Sąjungos reakciją pavadino savanaudiška.
„Atsižvelgiant į tai, kaip jis politiškai jautriai keliavo per visas sostines, taip pat ir į Vilnių, ir kaip buvo priimtas, tokia reakcija buvo visiškai natūrali. Europos Sąjunga patyrė ne vieną skaudžią su migracija susijusią krizę“, – komentavo K. Budrys.
Migrantų skaičius Ispanijoje stebina.
„60 tūkst. žmonių Lietuvai ar tai pačiai Lenkijai yra neįsivaizduojamas skaičius. Čia visi labai gudriai komentuoja, bet, man atrodo, tiesiog neįsivaizduoja tokio žmonių masto“, – pažymėjo V. Sinkevičius.
Ispanai sako, kad šalį reikia ne bausti, o jai padėti.
„Svarbiausia užtikrinti išorinių sienų saugumą, todėl pagalba būtų svarbesnė nei kokios nors bausmės. Tačiau naujausia Europos Sąjungos teisė draudžia migrantų apgręžimą ir adekvačią sienų apsaugą“, – teigė Seimo narys Vytautas Sinica.
Pietų Europos valstybės migrantams dažniausiai yra ne pagrindinis tikslas, o vartai į Europos Sąjungą. Dauguma jų taikosi į turtingesnes šalis – Vokietiją ir Prancūziją.
Ta pati Ispanijos valdžia, apkaltinusi Europos Sąjungą savanaudiškumu, neseniai nusprendė legalizuoti bent pusę milijono neteisėtai į šalį patekusių migrantų.
„Jeigu jie ateis ir prisistatys institucijoms, nurodydami, kad šalyje gyvena jau tam tikrą laiką, jiems bus išduotas dokumentas, leidžiantis joje gyventi“, – aiškino V. Sinica.
Tai reiškia, kad buvo sukurtas precedentas.
„Europos Sąjunga negali siųsti signalo, kad visus priimsime ir kažkaip tarpusavyje pasidalysime“, – pabrėžė V. Sinica.
Jam paantrino ir vidaus reikalų ministras.
„Visada pateikiu vieną paprastą statistinį pavyzdį. Praėjusiais metais Nigerijoje gimė daugiau kūdikių nei visoje Europos Sąjungoje. Manau, tai turėtų atsakyti į klausimą, kiek ateityje galime sulaukti žmonių, norinčių patekti į turtingai gyvenančią Europą“, – kalbėjo M. Katelynas.
Taigi, kol Europos Sąjunga ir toliau draus apgręžti migrantus, visoms šalims teks arba dalytis neteisėtai atvykusiais žmonėmis, arba mokėti milijonus eurų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai