Meteorologas palygino, kuri audra buvo stipresnė

„Jeigu vertintume vien tik ESO paskelbtus be elektros likusių klientų skaičius, tuomet gauname tokį rezultatą: 2024 m. liepos gale be elektros buvo likę apie 160 tūkst., o šiemet dėl audros – net apie 268 tūkst. klientų (t. y. 1,7 karto daugiau). Jeigu vertintume tik kritulių kiekį, tuomet 2024 m. liepos 28–29 d. audra buvo šlapesnė. Daugelyje vietovių kritulių išmatuota daugiau nei šiemet, o Telšiuose, Šiauliuose ir Laukuvoje tada iškrito netgi daugiau nei 100 mm lietaus (1,2-1,4 mėnesio normos). Šiemet drėgniausia buvo Šilutėje, kur per mažiau nei vieną parą išmatuoti 82,5 mm. Jeigu vertintume tik maksimalių išmatuotų vėjo gūsių stiprumą, tuomet šių metų audra buvo labiau vėjuota ir apėmė didesnę šalies teritoriją. Net žemyno gilumoje vėjo gūsiai siekė bent iki 24–28 m/s (pavienės kelių stotelės rodė ir iki 29-31 m/s siekusius pūstelėjimus). Tuo tarpu, prieš du metus iki 24–28 m/s pasiekę vėjo gūsiai apėmė mažesnę šalies teritoriją. Taigi, bent jau pagal turimą glaustą informaciją šių metų audra (preliminariai) buvo smarkesnė ir pridarė žalos didesnei šalies teritorijai“, – mokslo svetainėje feisbuke „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašė meteorologas.

Kauną nusiaubė galinga audra

Anot sinoptikų, šeštadienį Šilutėje buvo pasiektas katastrofinis meteorologinis reiškinys, susijęs su lietumi – čia iškrito 93 proc. mėnesio kritulių normos.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, maksimalus sutrikimų skaičius fiksuotas šeštadienį vakare, kai elektros neturėjo 268 tūkst. vartotojų. Dar sekmadienio rytą jis siekė 200 tūkstančių.

Sutriko traukinių eismas, o valstybinės reikšmės keliuose neveikė devyni šviesoforai ir 19 kintamos informacijos ženklų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, daugiausia pranešta apie ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusius medžius. Didžiausias iškvietimų skaičius buvo Kauno apskrityje, kur ugniagesiai į pagalbą skubėjo beveik 500 kartų.

Šių metų audra buvo tragiška: žuvo žmogus Anykščių rajone, o per stichiją ar šalinant jos padarinius nukentėjo ir daugiau asmenų.

Naujausia orų prognozė

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, pirmadienio naktį vietomis numatomas trumpas lietus, galima perkūnija. Vėjas daugiausia vakarų, 6–11 m/s. Temperatūra 8–13, pajūryje 14–16 laipsnių šilumos. Pirmadienio dieną daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis su perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, pereinantis į šiaurės vakarų, 7–12 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 16–21 laipsnis.

Antradienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis. Naktį kai kur rūkas. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, naktį 3–8 m/s, dieną 6–11 m/s. Temperatūra naktį 8–13, pajūryje 14–16 laipsnių šilumos, dieną 17–22 laipsniai.

Trečiadienį lietaus nenumatoma. Naktį kai kur rūkas. Vėjas daugiausia šiaurės, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 6–11, Kuršių nerijoje 12–14 laipsnių šilumos, dieną 18–23 laipsniai.

Sostinėje praūžė stipri audra

Hidrologinė situacija

Rugpjūčio 23 d. didžiojoje šalies dalyje stebimas vandens lygio kilimas. Didžiausias vandens lygio kilimas stebimas vakarinėje Lietuvos dalyje: Minijoje ties Kartena vandens lygis pakilo iki 260 cm, Bartuvoje ties Skuodu – 216 cm, Ventoje ties Leckava – 208 cm, Šešuvyje ties Skirgailais – 186 cm, Aunuvoje ties Aunuvėnais – 173 cm, Akmenoje-Danėje ties Kretinga – 149 cm. Numatomas tolesnis vandens lygio kilimas. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais (stichinio vandens lygio riba 245 cm.).

Vandens temperatūra upėse 12–22, ežeruose – 17–20, Kuršių mariose – 18–20, Baltijos jūroje – 19 laipsnių šilumos.