Skundą LVAT pateikusi JRDA siekia panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą, kuriuo pripažinta, jog masinis šauktinių duomenų viešinimas internete be jokių srauto ribojimo priemonių yra teisėtas, o Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) jam netaikomas.
JRDA teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminių klaidų vertindamas faktus ir taikydamas Europos Sąjungos teisę. Europos Komisijos pateiktame rašte nurodoma, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, valstybės narės negali bendrai remtis nacionaliniu saugumu – jos privalo įrodyti realią grėsmę taikos metu.
„Pirmosios instancijos teismas mūsų perspėjimus apie sistemos pažeidžiamumą pavadino „hipotetiniais“, nors byloje pateikėme neginčijamus įrodymus, kad Lietuvos kariuomenės sistemas galima apeiti ir per 5 minutes automatizuotai pasisavinti dešimčių tūkstančių šauktinių duomenis, naudojant paprasčiausius įrankius ar net dirbtinį intelektą. Kariuomenė netaiko elementarių tinklapio apsaugų, o bylos eigoje pritaikytos priemonės nėra pakankamos. Tai ne hipotetinė grėsmė – tai jau įvykęs faktas, dėl kurio piliečiai yra sulaukę realių grasinimų“, – pranešime cituojamas JRDA vadovas Ignas Plunksnis.
Pirmosios instancijos teismas mūsų perspėjimus apie sistemos pažeidžiamumą pavadino „hipotetiniais“.
Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad neadekvatų asmens duomenų tvarkymo proporcingumą šioje situacijoje yra oficialiai pripažinusi Teisingumo ministerija bei Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, tačiau teismas šių institucijų vertinimus visiškai ignoravo.
Savo apeliaciniu skundu asociacija reikalauja, kad LVAT įpareigotų Lietuvos kariuomenę įdiegti būtinas technines apsaugos priemones masiniam duomenų siurbimui užkardyti, šauktinių sąrašuose skelbti tik inicialus ar identifikatorius. Taip pat siekiama, kad kariuomenė nutrauktų perteklinį sveikatos patikrinimo viešinimą bei individualiai nagrinėtų asmenų prašymus nesutikti su jų duomenų tvarkymu.
Jeigu LVAT nuspręstų, kad kariuomenės veiksmai formaliai atitinka Karo prievolės įstatymą, JRDA prašo stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl prejudicinio sprendimo.
ELTA primena, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos Krašto apsaugos ministerija planuoja viešai nebeskelbti karo prievolininkų sąrašų. Šiam tikslui planuojama keisti Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą.
Seimo kontrolierė sulaukė šauktinio skundo
Kaip skelbta, šių metų pradžioje Seimo kontrolierė E. Leonaitė kreipėsi į valdžios institucijas, ragindama peržiūrėti tvarką, pagal kurią viešai skelbiami tūkstančių karo prievolininkų asmens duomenys. Kontrolierės teigimu, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ne tik neproporcingai riboja karo prievolininkų teises, bet ir gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pasak E. Leonaitės, į 2026 metų karo prievolininkų sąrašą įtrauktas asmuo pateikė skundą. Pareiškėjas nurodė, kad šauktiniams skirtoje interneto svetainėje viešai prieinami asmens duomenys ir šaukimo statusas tapo pagrindu anoniminiams grasinimams susidoroti, kurių jis sulaukė atidėjęs privalomąją karinę tarnybą.
Ji taip pat pabrėžė, kad viešai skelbiama informacija gali būti renkama ir priešiškų valstybių, todėl kyla abejonių, ar esamas teisinis reguliavimas yra suderinamas su nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.
Į šių metų sąrašą iš viso įtraukti 42 556 jaunuoliai, dar 3,8 tūkst. jaunuolių į tarnybą užsirašė savo noru.
Iš jų į tarnybą šiemet planuojama pašaukti iš viso apie 5 tūkst. asmenų.
Naujausi komentarai