Prieš kelias savaites teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pareiškė, kad pertvarka įkalinimo įstaigose vykdoma priverstiniu būdu. Tuomet ji teigė, kad ministeriją pasiekė profesinių sąjungų pranešimai, jog Kauno kalėjime pareigūnai, kurie nesutinka būti perkelti į kitus skyrius, yra gavę atleidimo iš darbo lapelius.
Kaip komentare Eltai nurodė LKT, reforma, kurios metu kalėjimuose dirbantys pareigūnai perkeliami iš Saugumo valdymo į Resocializacijos skyrius, yra ilgalaikės Lietuvos bausmių vykdymo sistemos strategijos įgyvendinimo dalis.
„Jais (pakeitimais – ELTA) nėra siekiama mažinti saugumo ar mechaniškai mažinti pareigūnų skaičių. Pokyčių tikslas – efektyviau organizuoti Saugumo valdymo ir Resocializacijos skyrių veiklą, racionaliau paskirstyti turimus žmogiškuosius išteklius, išvengti funkcijų dubliavimo, gerinti procesų kokybę, stiprinti dinaminio saugumo modelį ir didinti resocializacijos funkcijas vykdančių darbuotojų dalį. Iš esmės darbo organizavimo pakeitimais siekiama sustiprinti saugumą kalėjimuose“, – teigiama LKT komentare Eltai.
Anot tarnybos, ši kryptis atitinka LKT strategines veiklos gaires 2022–2030 m. ir Teisingumo ministerijos strateginius tikslus, kuriuose numatyta, kad su resocializacija susijusias funkcijas vykdančių darbuotojų dalis turi nuosekliai didėti: 2026 m. siekti 24 proc., 2027 m. – 25 proc., o 2028 m. – 26,5 proc.
LKT pabrėžia, kad reforma nėra vykdoma vienašališkai. Anot tarnybos, kalėjimų darbuotojai apie tai buvo informuoti pernai.
„Darbo organizavimo pokyčiai nėra vykdomi vienašališkai ar netikėtai. Jie darbuotojams buvo pristatyti dar 2025 metais. O socialiniams partneriams buvo pristatyti 2026 m. balandžio 7 d. Kauno kalėjime. Gegužės 18 d. surengtas konsultacinis posėdis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovai. Atsižvelgiant į profesinių sąjungų pateiktus papildomus klausimus, konsultacijos buvo pratęstos, o birželio 5 d. vykusiame papildomame posėdyje į juos buvo atsakyta“, – nurodė LKT.
Anot tarnybos, kalėjimų darbuotojams, kurie nesutinka pereiti iš Saugumo valdymo į Resocializacijos skyrius, yra siūlomos kitos pareigos.
„Pareigūnams, kurių darbo organizavimas keičiasi, pateikiami individualūs pasiūlymai. Asmeniui nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis, taikomos teisės aktuose nustatytos procedūros, įskaitant įspėjimą ir kitų laisvų pareigų, kurių reikalavimus darbuotojas atitinka, siūlymą“, – teigiama LKT komentare.
LKT nurodo: kol nėra užbaigtos individualios darbuotojų informavimo apie pertvarką ir jų apsisprendimo procedūros, nėra tiksliai aišku, kiek pareigūnų sutiko pereiti dirbti iš vieno skyriaus į kitą.
„Svarbu pažymėti, kad darbuotojams siūloma tęsti tarnybą, o ne pasitraukti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos. Taip pat vertinamos galimybės pasiūlyti kitas laisvas pareigas. Darbuotojai jau yra pateikę prašymus dėl laisvų LKT pareigybių, į kurias jie gali pretenduoti“, – aiškina tarnyba.
Darbuotojų skaičius Kauno kalėjime yra padidėjęs
LKT savo komentare pažymėjo, kad Kauno kalėjime saugumas po struktūrinių pokyčių bus užtikrinamas ne mažesne apimtimi.
„Pokyčiai planuojami įvertinus pareigybių skaičių, darbo krūvius, pamainų organizavimą, nuteistųjų priežiūros poreikius ir rizikas. Dinaminis saugumas reiškia, kad saugumas užtikrinamas ne tik fizine apsauga ar postų skaičiumi, bet ir nuolatiniu darbuotojų kontaktu su nuteistaisiais, rizikų atpažinimu, informacijos valdymu, elgesio stebėsena ir profesionaliai vykdoma resocializacija“, – teigė LKT.
„Todėl resocializacijos funkcijų stiprinimas nėra saugumo funkcijų silpninimas – tai viena iš ilgalaikio saugumo ir pakartotinio nusikalstamumo mažinimo priemonių“, – pridūrė tarnyba.
LKT savo ruožtu tvirtino, jog viešojoje erdvėje pasklidę teiginiai, kad dėl reformos Kauno kalėjime sumažėjo darbuotojų skaičius, nėra teisingi.
Tarnyba nurodė, kad 2024 m. gruodžio 31 d. Kauno kalėjime dirbo 207 darbuotojai, iš jų 175 – pareigūnai. Anot LKT, 2026 m. birželio 30 d. duomenimis, Kauno kalėjime dirbo jau 214 darbuotojų, iš jų 182 – pareigūnai.
Taigi, kaip pabrėžė tarnyba, bendras darbuotojų skaičius įstaigoje padidėjo nuo 207 iki 214, pareigūnų skaičius padidėjo nuo 175 iki 182, pareigybių skaičius padidėjo nuo 242 iki 252, Resocializacijos skyriaus pareigūnų skaičius padidėjo nuo 26 iki 36.
„Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. į Kauno kalėjimą buvo priimti 46 darbuotojai, o atleisti 39. Iš jų priimti 27 pareigūnai ir atleista 20 pareigūnų. Vadinasi, pareigūnų balansas šiuo laikotarpiu yra teigiamas – jų skaičius išaugo septyniais“, – darbuotojų kaitos statistiką pateikė LKT.
Tarnyba taip pat pažymėjo nesutinkanti su viešojoje erdvėje pateiktais teiginiais apie tai, kad neva darbuotojai iš Kauno kalėjimo išėjo dėl įstaigoje vykdomos pertvarkos.
„2025–2026 m. Kauno kalėjimo duomenyse nurodomos šios (darbuotojų pasitraukimo iš darbo – ELTA) pagrindinės priežastys: išėjimas į pensiją, kitas darbo pasiūlymas, asmeninės aplinkybės, sveikatos būklė ir Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvados, darbo pobūdžio neatitikimas darbuotojo lūkesčiams, išbandymo rezultatų įvertinimas, tarnybinės nuobaudos, pavieniais atvejais – atlygio ar darbo sąlygų vertinimas“, – nurodė LKT.
Tarnybos duomenimis, 2025 m. Kauno kalėjime buvo užfiksuota septyniolika darbo santykių ar tarnybos pasibaigimo atvejų, apimančių ne tik pareigūnus, bet ir resocializacijos specialistus bei darbuotojus pagal darbo sutartis. 2026 m. sausio 1 d.–liepos 14 d. laikotarpiu užfiksuota 20 tokių atvejų, tačiau tik dalis jų susijusi su Saugumo valdymo skyriaus pareigūnais. Anot LKT, tarp išėjimo iš darbo priežasčių taip pat yra pensija, sveikatos reikalavimų neatitikimas, tarnybinė atsakomybė, kiti darbo pasiūlymai ir asmeninės aplinkybės.
„LKT gerbia profesinių sąjungų teisę kelti klausimus ir atstovauti darbuotojų interesams. Kartu tikimės, kad viešojoje diskusijoje bus remiamasi palyginamais, vienodą laikotarpį ir tas pačias darbuotojų kategorijas apimančiais duomenimis. Konstruktyvus dialogas turi būti grindžiamas faktais, o ne skirtingų rodiklių sugretinimu, kuris visuomenei gali sudaryti klaidingą įspūdį apie realią personalo situaciją“, – profesinių sąjungų pastabas dėl iš darbo išeinančų pareigūnų statistiką įvertino LKT.
Ministrė pasipiktino pertvarkos eiga
Kaip jau minėta, prieš kelias savaites spaudos konferenciją surengusi teisingumo ministrė R. Tamašunienė, pažymėjo, kad kalėjimuose reforma, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, vykdoma priverstiniu būdu.
„Ar gali būti tokia pertvarka? Be abejo, taip. Mes tikrai tikslui pritariame – kad resocializacija yra labai svarbi bausmių vykdymo eigoje. Tačiau gavome tokių pranešimų, realiai sužinojome, kad ta reforma vykdoma priverstini būdu. Tam jokiu būdu nepritariame. Pareigūnai negali būti iš vienos pareigybės perkeliami į kitą jiems nesutikus“, – dėstė R. Tamašunienė.
Pasak ministrės, paaiškėjo, esą priverstiniu būdu reforma vykdoma Kauno kalėjime. Apie tai pranešė pareigūnų profesinės sąjungos.
R. Tamašunienė pažymėjo, kad dar gegužę buvo surengtas ministerijos atstovų, kalėjimų pareigūnų profsąjungų, LKT, Probacijos tarnybos vadovų susitikimas, kurio metu buvo aptarta pertvarka, jos eiga.
„Tačiau LKT vadas (Mindaugas Kairys – ELTA) pasirinko kitus metodus ir realiai sužinojome, kad taip vyksta kalėjime gavę iš pareigūnų jų atleidimo lapelius. Nepasirinkus kito pobūdžio darbo, žmonėms siūloma išeiti iš tarnybos. Mes tikrai nepritariame“, – aiškino R. Tamašunienė.
R. Tamašunienė pabrėžė, jog pareigūnai, nesutinkantys pereiti dirbti į Resocializacijos skyrius, turi likti dirbti Saugumo valdymo skyriuose.
Ministrė teigė susitikusi LKT vadovu M. Kairiu ir prašiusi jo atšaukti sprendimus dėl pareigūnų atleidimo. Visgi, anot R. Tamašunienės, paaiškėjo, kad LKT vadovas nekeičia savo pozicijos dėl pertvarkos vykdymo – esą su perkėlimu į kitą skyrių nesutinkantys darbuotojai bus atleidžiami.
Kalbėdama apie LKT vadovą M. Kairį, teisingumo ministrė neatmetė, kad jo atžvilgiu gali būti inicijuotas tarnybinis patikrinimas.
Profsąjungų nuomonės išsiskyrė
Dėl Kauno kalėjime atleidžiamų darbuotojų, nesutinkančių pereiti dirbti į Resocializacijos skyrių, į Teisingumo ministeriją kreipėsi Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija ir kitos profesinės sąjungos.
Visgi kitos profsąjungos išplatino spaudai pranešimą, kuriame kritikavo Teisingumo ministerijos veiksmus. Tai padarė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS).
Anot minėtų profsąjungų, R. Tamašunienės pasirašytas įsakymas, kuriuo M. Kairiui nurodoma atšaukti jau priimtus sprendimus dėl pareigūnų perkėlimo į kitą skyrių bei ateityje visus tokius sprendimus derinti su ministerija, kelia rimtų abejonių dėl tarnybos vadovo savarankiškumo.
Profesinių sąjungų teigimu, tokia praktika ne tik silpnina LKT vadovo atsakomybę, bet ir kuria pavojingą precedentą, kai tarnybos sprendimai esą tampa priklausomi nuo politinės valios.
LRITĮPS ir VAITĮPS ragina Teisingumo ministeriją aiškiai apibrėžti savo ir LKT kompetencijų ribas bei nutraukti praktiką, kuri, profesinių sąjungų vertinimu, griauna atsakomybės principą ir kelia sumaištį bausmių vykdymo sistemos valdyme.
Du papeikimai
ELTA pateikė LKT klausimus ir apie tai, kaip tarnybos vadovas M. Kairys vertina R. Tamašunienės teiginius galimai tarnybinį patikrinimą įstaigos vadovo atžvilgiu, tačiau LKT į šį klausimą neatsakė.
LKT taip pat neatsakė ir į klausimą, ar M. Kairys paisys R. Tamašunienės įsakymo, kuriuo esą buvo nurodyta atšaukti sprendimus dėl darbuotojų atleidimo.
M. Kairys anksčiau buvo nubaustas keliomis tarnybinėmis nuobaudomis.
Vyriausybė pernai liepos 9 d. LKT direktoriui skyrė papeikimą, o liepos 16 d. tarnybos vadovui skirtas griežtas papeikimas.
Atsižvelgęs į tarnybinių patikrinimų išvadas, skirti M. Kairiui abi minėtas tarnybines nuobaudas pasiūlė tuometis teisingumo ministras Rimantas Mockus. Kaip skelbta anksčiau, tarnybinių patikrinimų metu LKT vadovo veiksmuose nustatyti pažeidimai, susiję su tarnybos lėšų panaudojimu, tarnybinio automobilio naudojimo tvarka.
Galiausiai R. Mockus pasiūlė M. Kairį atleisti iš pareigų, tačiau LKT vadovui buvo suteiktas pranešėjo statusas – tokiu atveju asmuo negali būti atleidžiamas iš darbo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio jam.
Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, minėtas STT tyrimas yra atliekamas dėl R. Mockaus veiksmų. Portalo žiniomis, LKT vadovas esą galėjo įrašyti pokalbį su R. Mockumi ir jį pateikti teisėsaugai.
M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.
Naujausi komentarai