Halės turguje susirinko geriausi Lietuvos šefai, kuriantys šiuolaikiškus ir išskirtinius patiekalus.
Viena jų – Evelina Stripeikytė. Ji dirbo „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintuose restoranuose Škotijoje, o grįžusi siekia kelti maisto kultūros lygį ir gimtinėje.
„Tas augimas vyksta, bet, manau, jis dar nėra iki galo išvystytas. Tačiau mes einame link to“, – teigė E. Stripeikytė.
Strategija siekiama, kad maistas taptų viena svarbiausių priežasčių turistams atvykti į Lietuvą. Tikimasi, kad tai padės šaliai tapti labiau matomai pasaulyje ir pritrauks daugiau lankytojų.
„Tai atliepia ne tik turistų skaičių kiekybine prasme, bet svarbu plėsti ir valstybių, iš kurių pritraukiame turistus, sąrašą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Per artimiausią dešimtmetį Lietuva nori organizuoti pasaulinio lygio gastronomijos renginius. Jau deramasi, kad mūsų šalyje vyktų prestižinis šefų konkursas „Bocuse d’Or Europe“.
„Tai vienas didžiausių Europoje gastronomijos renginių, kuris sutraukia ne tik šefus ir aplink esančią ekosistemą, bet ir visą gastronomijos bendruomenę iš Europos ir kitų šalių“, – pasakojo „Bocuse d’Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas.
Lietuva nebėra tik tradicinių patiekalų šalis.
„Daug kas įsivaizduoja, kad Lietuva – tai šaltibarščiai, cepelinai, bulviniai blynai, grikinė babka Dzūkijoje, bet esmė ta, kad tai jau nebe vien apie tai“, – pabrėžė E. Grikšas.
Iš užsienio grįžę šefai gerai pažįstamus lietuviškus patiekalus kuria naujai. Jie naudoja vietinius produktus, tačiau juos pateikia šiuolaikiškai ir netikėtai.
„Sukūrėme modernią medučio versiją su Pacų herbo inicialais. Šiek tiek pakeitėme formą ir suteikėme šiam desertui naują amplua“, – pasakojo „Café de Pacai“ konditeris Evaldas Juška.
Strategijoje numatyta ir dar viena idėja – Lietuvoje įkurti Baltijos gastronomijos ir inovacijų centrą. Jame kartu dirbtų įvairios gastronomijos organizacijos ir mokslininkai ne tik iš Lietuvos.
„Jau dabar kalbamės su įvairiais pasaulio mokslininkais ir girdime, kad jiems būtų įdomu atvažiuoti metams ar pusantrų ir kartu su Lietuvos gastronomijos žmonėmis kurti įdomius dalykus“, – atskleidė D. Katinas.
Anot šefų, užsienio turistai jau dabar į Lietuvą atvyksta ieškoti naujų skonių.
„Juos sužavi, kad tokios mažos šalies šefai geba labai įvairiai interpretuoti pasaulietišką maistą“, – sakė „B’ARN Bistro“ šefas.
Strategija apima ne tik aukšto lygio restoranus. Ja siekiama stiprinti ir kasdienę lietuvių maisto kultūrą.
„Mes galime kiekvieną rytą turėti gastronomiją, turėdami 15 minučių laiko. Viskas priklauso nuo to, kokį požiūrį į tai turime“, – teigė D. Katinas.
„Keliauk Lietuvoje“ apklausa rodo, kad daugelis užsienio turistų į Lietuvą atvyksta paragauti lietuviško maisto ir gėrimų. Dar prieš kelerius metus apie Lietuvos gastronomiją pasaulyje buvo kalbama nedaug, o dabar ją vertina prestižiškiausi restoranų gidai. Šiemet „Michelin“ žvaigždę pelnė penki Lietuvos restoranai – trys ją išlaikė, o du gavo pirmą kartą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)