Senovės lietuviai šią dieną rengdavo pabaigtuvių vakaruškas, kepdavo šviežią duoną iš naujo derliaus grūdų, kasdavo pirmąsias bulves, rinkdavo miško uogas ir dėkodavo už vasaros dovanas. Buvo tikima, kad tam tikri darbai, atlikti per Pabaigtuves, gali lemti kitų metų derlių. Pavyzdžiui, sakyta, jog tądien rankomis apspaudžius kopūstus, jie užaugins didesnes ir tvirtesnes gūžes.
Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė buvo sutapatinta su Šv. Onos ir Šv. Joakimo varduvėmis. Pagal krikščionišką tradiciją, jie laikomi Švč. Mergelės Marijos tėvais ir Jėzaus seneliais. Dėl to Šv. Ona iki šiol laikoma šeimos, motinystės ir močiučių globėja.
Lietuvoje Šv. Onos diena nuo seno minima iškilmingomis pamaldomis, o daugelis bažnyčių rengia tradicinius atlaidus. Vieni žinomiausių vyksta prie garsiosios Šv. Onos bažnyčios Vilniuje ir kituose šalies miestuose, kur ši šventoji ypač gerbiama.
Naujausi komentarai