Senovėje ūkininkai Škaplierinę laikė viena svarbiausių vasaros dienų. Prieš pradedant pjauti javus buvo apeinami rugių laukai, o šeimininkas simboliškai nupjaudavo pirmąsias varpas. Tikėta, kad toks ritualas užtikrins gausų derlių ir apsaugos laukus nuo nelaimių.
Pirmasis rugių pėdas žmonės laikė ypatingu. Jis buvo vadinamas „šeimininku“ ir, pasak tikėjimų, saugojo namus bei ūkį nuo negandų. Pjūties pradžią lydėdavo dainos, padėkos žemei ir saulei bei apeigos, skirtos derliaus globai.
Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė buvo susieta su Švč. Mergelės Marijos, Karmelio Kalno globėjos, pagerbimu. Daugelyje bažnyčių iki šiol vyksta Škaplierinės atlaidai, sutraukiantys gausų būrį tikinčiųjų.
Su Škaplierine siejama ir nemažai liaudies prietarų. Buvo tikima, kad šią dieną nederėtų dirbti sunkių lauko darbų, kad vėjai neišguldytų javų, o namų neapgadintų audros. Taip pat buvo atliekami įvairūs simboliniai ritualai, skirti apsaugoti būsimą derlių.
Naujausi komentarai