Po pergalės pasaulio futbolo čempionate ispanai namo vežasi 6 kilogramus aukso ir nenugalimųjų reputaciją. Ispanija rezultatu 1:0 įveikė Argentiną ir antrąkart tapo pasaulio čempione, paskutinįkart triumfavusi 2010-aisiais.
Apie futbolo čempionatą ir kitas aktualijas su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo portalo delfi.lt rusų kalba redaktorius Olegas Jerofejevas (toliau – O. J.) ir naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis (toliau – S. J.).
– Sauliau, kaip jums finalas ir ispanų pergalė?
– S. J.: Liūdnai, nes palaikiau Argentiną. Skaudančia širdimi sveikinu ispanus su pergale, kuri buvo pelnyta.
– Olegai, o kaip jums?
– O. J.: Finalas gražus, nors iki galo nežiūrėjau ir tik ryte sužinojau, koks buvo įvartis. Galėjome tikėtis, kad įvarčių lavinos nebus. Iki paskutinio momento buvo savotiška intriga. Ispanų žaidimas paliko įspūdį, visi buvo savo vietose ir gerai žaidė. Gaila, kad Lionelis Messi liko be apdovanojimo, tačiau pergalė tikrai pelnyta. Belieka pasveikinti ispanus, kad turi tokią stiprią futbolo mokyklą Europoje.
– Ar nekliūva Argentinos nemokėjimas pralaimėti?
– S. J.: Emocijos tikrai neatrodė oriai. Sakoma, kad geriausios vietos sporte yra pirma ir trečia, nes jas laimi, o antrą vietą tu pralaimi. Psichologinis aspektas daro savo. Kova dėl trečios vietos futbolo čempionate toli gražu neprilygsta pasaulio krepšinio čempionatui, kur bronzos medalis yra rimtas pasiekimas. Antra vieta yra aukštas pasiekimas, bet ir pralaimėjimas. Suprasti žmonių reakciją galiu, bet ar man ji patiko? Ne. Norisi garbingo pralaimėjimo.
– 72 balsais pritarta Vyriausybės programai. Olegai, kaip jums atrodo, ar M. Sinkevičius turi šansų būti efektyvesniu ir populiaresniu premjeru, nei iki šiol buvę socdemai?
– O. J.: Ankstesnis fonas buvo nelabai kokybiškas, todėl žmogus, tame fone parodęs energiją ir bandymą veikti, gali laimėti taškų. Sakyčiau, kad premjeras gali pademonstruoti efektyvumą, tačiau detalių ir niuansų yra daug. Sudėtinga komentuoti ir žiūrėti į priekį.
– Kaip, jūsų nuomone, seksis M. Sinkevičiui?
– S. J.: Reitingų prasme jis tikrai nepasieks stebuklų. Nė vienas premjeras to nepasiekė ir manau, kad socdemai kelia sau adekvatų lūkestį. Kalbant apie efektyvumą, M. Sinkevičius turi visas galimybes dirbti efektyviau nei Inga Ruginienė. Vyriausybėje jis tikrai turi savo komandą. Jo kabinetas yra efektyvesnis.
– M. Sinkevičiaus Vyriausybė pradėjo nuo nelegalaus starto, nepaisydama chronologinės eigos, kurios reikalauja konstitucija. Šią situaciją galimai nagrinės Konstitucinis teismas ir kvestionuos Vyriausybės legitimumą. Socdemai šios situacijos nesureikšmina. Ar to reikėtų?
– S. J.: Reikėtų, bet abejoju, kad ši situacija sukels katastrofines pasekmes. Sakyčiau, kad visi gali būti teisūs šioje situacijoje. Konstitucija sako, kad Vyriausybės sudėtis turi būti patvirtinta anksčiau, nei pateikiama jos programa. O kaip pateikti Vyriausybės programą, kai nėra Vyriausybės? Konstitucija užkoduoja tam tikrą šio proceso chronologiją. Tie, kurie sako, kad viskas šioje situacijoje yra gerai, turi savo argumentą. Vyriausybės programa buvo registruota anksčiau, nei patvirtintas ministrų kabinetas, tačiau pateikimas Seime įvyko vėliau. Neaišku, kuri pusė yra teisi.
– Lietuvoje yra įsijungęs pavojaus signalas. Sąjungininkai įspėja, kad Vladimiras Putinas gali regzti planus Baltijos šalių kryptimi. Kuo remiasi tokie perspėjimai?
– O. J.: Pastaruoju metu atsirado daug pranešimų, neva rusakalbiai yra diskriminuojami. Paskutinis pranešimas buvo apie tai, kad mes planuojame rusakalbius deportuoti. V. Putino reitingai krenta žemyn. Paskutinę savaitę jie nukrito 5 proc.
– Ar Rusijoje auga karo nuovargis?
– O. J.: Karo nuovargio piko gali tekti dar ilgai. Viena vertus, nuovargis yra, kita vertus, žmonės palaiko kariuomenę. Egzistuoja nesaugumo, neapibrėžtumo jausmas, bet žmonės linkę gyventi ir išgyventi. Buvo žinučių, kad rusai išeis į gatves ir pradės kovoti su V. Putinu. Tačiau žmonės giriasi, kad dirbtinio intelekto pagalba sukūrė programėlę, kuri padeda surasti ir spėti paimti kuro. Situacija V. Putinui nėra gera ir apie karą su mumis kalbėti nedrįsčiau, tačiau provokacijų gali būti. Galimybių tam jie turi gana daug.
– Ar remiamasi paradigma, kad kol rusai įklimpę Ukrainoje, tol nieko rimto suplanuoti negali?
– O. J.: Taip, tačiau reikia būti budriems ir stebėti, kad rusai nepasinaudotų kitomis galimybėmis.
– Koks yra kylančio nerimo pagrindas?
– S. J.: Šių kalbų pagrindas yra žvalgybos duomenys, pastaruoju metu signalizuojantys įvairių šalių vadovams, kad rusai gali kažką planuoti. Praėjusią savaitę šalių lyderiai pagarsino žvalgybos duomenis. Tai padarė ir prezidentas, duodamas interviu man, ir kitą dieną į Lietuvą atvykęs Latvijos prezidentas. Priežastys yra labiausiai susijusios su tuo, kad rusams pastaruoju metu nesiseka mūšio lauke. Jie yra įklimpę ir teritoriniai laimėjimai yra iš esmės sustoję. Tai skatina Rusijos prezidentą galvoti apie būdus, kaip suteikti visuomenei kokią nors pergalę. Be to, Rusijos režimas turi tikslą atgrasyti didžiausias Ukrainos rėmėjas nuo paramos ir padaryti kažką tokio, kas jas išgasdintų.
– Klausytojas atkreipė dėmesį, kad karas yra pasikeitęs. Pasalūniškas dronų karas, dronų spiečiai, balistinės raketos gali pridaryti ne ką mažiau bėdų, nei tradicinės kariuomenės.
– S. J.: Be abejo, pilnai sutinku su tuo. Bet jei kalbame apie kokį nors rimtesnį veiksmą prieš mus ar mūsų sąjungininkus, tai paskui dronus anksčiau ar vėliau ateis kažkas, kas nori kažką padaryti toje šalyje. O žala gali būti didžiulė. Keli atvejai su dronais pas mus parodė, kad nelabai sugebėjome pastebėti jų laiku.
– Kiek esame susitvarkę savo gynybą, stebėjimo ir aptikimo sistemas?
– O. J.: Nesame iki galo pasiruošę, tačiau kam mes turime būti pasiruošę? Ar į kiekvieną Lietuvos oro erdvės centimetrą įskridus bet kokiai priemonei ji turi būti numušta? Tai niekada nebuvo Lietuvos oro gynybos strategija, tad kalbėti reikėtų apie adekvačius lūkesčius. Turėjome atvejų, kai dronai į Lietuvą įskrido pastebėti, ir nepastebėti. Mes ne iki galo žinome, kaip mūsų oro gynybos sistema reaguotų, jei būtų taikomasi į valdžios pastatus ar infrastruktūrą. Noriu tikėti, kad ne iki galo žinome apie mūsų valstybės priemones reaguoti, jei iš tikrųjų nutiktų kažkas tokio.
– Vilniuje kilo šiukšlių krizė. Kodėl infrastruktūra per tokį ilgą laiko tarpą nebuvo sutvarkyta? Kas yra atsakingas už šią betvarkę?
– S. J.: Sudėtinga daryti išvadas ir atsakyti, kas yra už tai atsakingas. Ši situacija gali nueiti net iki teisminio aiškinimosi. Nesinori spekuliuoti, bet kaip doras žurnalistas skatinu save ir visuomenę neskubėti susidaryti nuomonės aštriais politiniais klausimais dėl vieno įrašo socialiniuose tinkluose. Kviečiu skaityti kokybišką žiniasklaidą, objektyviai nušviečiančią įvykius ir atspindinčią visų pusių nuomonę. Tuomet gali suprasti, kad abi ginčo pusės turi savų argumentų. Visi yra kažkiek už tai atsakingi.
– Koks galėtų būti sprendimas? Ar įmanoma greitai išspręsti šią situaciją?
– S. J.: Tikrai nebus greito sprendimo. Tikriausiai tai bus tvarkoma ne Vilniuje, ieškoma būdų padalinti atliekas po skirtingus Lietuvos regionus. Galimai bus skelbiama valstybės lygio ekstremali situacija. Dabar tai yra valstybės problema, kuriai reikės nestandartinių sprendimų. Užtruksime ne vienerius metus, kol susitvarkysime iki galo.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai