Kroatijos gaisrus iš arti matęs lietuvis: kvėpuoti staiga darėsi sunku

Savo patirtimi V. Arvasevičius pasidalijo ne tik socialiniame tinkle „Facebook“, bet ir su portalo kauno.diena.lt skaitytojais.

„Niekaip kitaip negaliu savęs pažinti „ką daryčiau, jeigu...“, kaip tik per patirtį. Šįkart ta patirtis - atsidurti istorinio (pasak žiniasklaidos) gaisro Kroatijos Dalmatijos regione epicentre. 

Negana to, atsirasti gaisro pradžios taške, kelios minutės po ugnies įsiplieskimo. Žiniasklaidoje atsiradus pirmiesiems vaizdo įrašams juose matosi, kaip mes išsukame iš paplūdimio ir traukiamės nuo ugnies.

Gyvenome 5 km nuo gaisro pradžios taško. Parlėkę pradėjome krautis daiktus. Dėl viso pikto. Nežinia, kaip čia viskas vystysis. 

Neįvertinome Bora vėjo... Gaisras įveikė tuos kilometrus per 2 valandas. Iš savo namų jį pamatėme kaip milžinišką liepsnų frontą su pašvaiste, nutvieskusia dangų ir apšvietusią kalnus. Dūmų kvapas stiprėjo, prasidėjo pelenų "sniegas", kvėpuoti staiga darėsi sunku. Pasirodžius pačioms liepsnoms, kilo mintis, ar tik nevėluojame. Viskas žaibiškai keitėsi. Išvykome nedelsiant.

Traukdamiesi nuo gaisro tik vėliau supratome, kaip pavojingai greitai jis vystėsi. Vėliau iš saugesnio atstumo stebėjome atsivijusias liepsnas, jų oranžinį, kartais net violetinį, bendrą su bora vėju, šokį.

Kitą dieną grįžome, kai tik atidarė kelius. Mūsų pasitraukimo kelias buvo virtęs pelenais, nusėtas sudegusiais automobiliais, išsilydžiusiais kelio ženklais ir apanglėjusiais medžiais.

Deja, tai kažkam kainavo ir gyvybę... kaip vėliau paaiškėjo. 

Matėme vietinių gyventojų ašaras ir išgyvenimus, liūdesį, kartais pyktį. 

Tyrimas kol kas dar vyksta. Gal dešimt pareigūnų tame pačiame pirmųjų liepsnų taške surėmę galvas ieško atsakymo, iš kur atsirado pirmoji kibirkštis. Tikėtina ne nuo saulės per numestą stiklo šukę, nes viskas vyko jau nusileidus saulei...

Visur rašau „mes“. Nes buvome dviese. Mūsų duetas veikė sklandžiai, suderintai, be panikos. Susikaupę, įsitempę, budrūs kaip niekad.

Visame tame patirti savo mintis ir jausmus, dabar jau žinoti „ką daryčiau, jeigu“ atveju, tampa nebe fantazija, o realybe. Realiu savęs vaizdu pačiam sau.“, - rašė neeilinę patirtį išgyvenęs lietuvis.