– Jau daug metų organizuojate nacionalinę studentų konferenciją „Matematika ir gamtos mokslai: teorija ir taikymas“. Koks studentų konferencijų tikslas? Kodėl studentams svarbu įsitraukti į mokslinę veiklą?
– Studentų mokslinių konferencijų tikslas – kurti erdvę jaunų žmonių idėjoms, diskusijoms ir moksliniam augimui. Mokslas prasideda nuo klausimų, o tokie renginiai suteikia galimybę kartu ieškoti atsakymų, dalytis įžvalgomis ir užmegzti naujų bendradarbiavimo ryšių. Mūsų konferencija kasmet suburia jaunus tyrėjus, kuriuos vienija smalsumas, analitinis mąstymas ir noras giliau suprasti tiek teorinius matematikos ir gamtos mokslų aspektus, tiek jų taikymą sprendžiant realaus pasaulio problemas.
Studentų dalyvavimas mokslinėje veikloje – labai svarbus, nes ugdo kritinį mąstymą, savarankiškumą ir gebėjimą praktiškai taikyti įgytas žinias. Rengdami pranešimus ir pristatydami tyrimus studentai mokosi argumentuotai dėstyti mintis, diskutuoti akademinėje aplinkoje ir ieškoti inovatyvių sprendimų. Taip pat tikime, kad konferencijoje pristatomi darbai ne tik atskleidžia jau atliktų tyrimų rezultatus, bet ir įkvepia tolesnius mokslinius ieškojimus ir profesinį augimą.
Konferencija kasmet sulaukia vis didesnio jaunųjų tyrėjų susidomėjimo ir tampa svarbia erdve akademiniams mainams bei bendradarbiavimui. Šiemet buvo pristatyti 34 jaunųjų tyrėjų pranešimai, todėl teko dirbti dviejose atskirose sekcijose.
Džiugu, kad konferencijoje aktyviai dalyvauja studentai iš KTU ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų, tačiau kasmet sulaukiame ir užsienio studentų pranešimų. Tai rodo augantį konferencijos tarptautiškumą ir jos patrauklumą jauniesiems tyrėjams. Konferencijoje dalyvauja ne tik matematikai ir fizikai, bet ir informatikai, mechanikai ir kitų sričių studentai, kurių tyrimai glaudžiai susiję su matematikos ir gamtos mokslų taikymu. Smagu pažymėti, kad šiemet aktyviausi buvo matematikos krypties studentai – būtent jie pristatė daugiausia savo tyrimų rezultatų.
– Gal galite pasidalyti įdomiausiais ir aktualiausiais šių metų konferencijos pranešimais?
– Tarp geriausiai įvertintų pranešimų išsiskyrė darbai, susiję su pažangiu matematinio modeliavimo ir dirbtinio intelekto (DI) metodų taikymu. Viename jų nagrinėtas elektromagnetinių sąveikų modeliavimas sudėtingose elektroninėse sistemose, kur svarbus daugiamačių modelių tikslumas ir jų taikymas sprendžiant inžinerines problemas. Kitame darbe analizuota laiko eilučių analizė ir modelių paaiškinamumas, kuris šiandien ypač aktualus plėtojant DI sprendimus.
Taip pat buvo įvertinti tyrimai, susiję su gamybos procesų optimizavimu, kuriuose taikyti kombinatoriniai metodai ir skatinamasis mokymasis. Tokie sprendimai yra tiesiogiai pritaikomi pramonėje, siekiant didinti procesų efektyvumą ir automatizacijos lygį.
Ne mažiau svarbūs buvo biomedicininiai ir duomenų analizės tyrimai, apimantys medicininių vaizdų analizę, pvz., ląstelių struktūrų segmentavimą mikroskopiniuose vaizduose, taip pat ekonominių rodiklių, tokių kaip žemės ūkio produktų kainos, dinamikos modeliavimą ir prognozavimą.
Išskirti darbai atspindėjo aiškią tendenciją: matematiniai, statistiniai ir DI metodai vis plačiau taikomi sprendžiant realias pramonės, medicinos, transporto ir ekonomikos problemas.
– Ar tokiose konferencijose dalyvauja ir įmonių atstovai? Kaip studentų idėjos ir tyrimų rezultatai pasiekia verslą ir yra pritaikomi praktikoje?
– Įmonės tokiose konferencijose dažniausiai dalyvauja netiesiogiai – įsteigdamos piniginius prizus ir taip skatindamos studentų motyvaciją ir domėjimąsi taikomaisiais tyrimais. Tai tampa svarbia sąsaja tarp akademinės bendruomenės ir verslo, parodančia, kad studentų darbai turi realų pritaikymo potencialą.
Pvz., kasmet UAB „Prodivi“ įsteigia prizus geriausių pranešimų autoriams, taip ne tik paskatindama studentus, bet ir netiesiogiai pristatydama savo veiklos kryptis ir sudarydama prielaidas studentams susidomėti praktikos galimybėmis įmonėje.
Vis dėlto realus žinių pritaikymas dažniausiai išryškėja būtent studentų praktikos įmonėse metu. Ten studentai turi galimybę pasitikrinti savo žinias realiose situacijose, dirbti su tikrais duomenimis ir spręsti praktinius uždavinius. Jei iš šios patirties vėliau gimsta gilesni taikomieji tyrimai ar baigiamieji darbai, orientuoti į realių problemų sprendimą ar naujų technologijų diegimo spartinimą, tai jau yra aiškus mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatas.
Taip galima matyti, kad konferencijos, praktika ir vėlesni taikomieji tyrimai sudaro nuoseklią grandinę, kurioje akademinės žinios virsta realiai pritaikomais sprendimais, o universitetas ir verslas plėtoja abipusiai naudingą bendradarbiavimą.
Be to, prie konferencijos aktyviai prisideda ir universiteto absolventai – jie ne tik įsteigia piniginius prizus geriausių pranešimų autoriams, bet ir neretai dalyvauja kaip klausytojai, palaikydami ryšį su akademine bendruomene ir sekdami naujausias tyrimų kryptis.
Svarbu ir tai, kad kviestiniais pranešėjais neretai tampa mūsų fakulteto absolventai.
Naujausi komentarai