Į skaitytojų klausimus apie priėjimą prie vandens telkinių aiškina Nacionalinės žemės tarnybos specialistai
Visi gyventojai turi teisę laisvai prieiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų patekti reikia teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą.
Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo ar lankymosi apribojimai.
Žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkai ar naudotojai privalo sudaryti galimybę žmonėms naudotis pakrante. Todėl palei vandens telkinį turi būti palikta laisva pakrantės juosta, skirta praeiti. Įprastai turi būti užtikrintas ne siauresnis kaip 5 m pločio praėjimas nuo vandens telkinio kranto linijos. Jeigu žemė pirmuosius 5 m nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite ar skardyje, praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 m pločio žemės juosta būtų tinkama praeiti vandens telkinio pakrante.
Reikia atsiklausti savininko
Pakrante naudotis gali visi, tačiau būtina gerbti privačią nuosavybę. Be savininko leidimo negalima naudotis privačiais lieptais ir kita infrastruktūra, eiti per privatų kiemą ar žemės sklypą, šiukšlinti ar kitaip pažeisti viešąją tvarką.
Jeigu pasirinktoje apsistoti pakrantės dalyje yra nurodyta informacija, kad su vandens telkiniu besiribojantis žemės sklypas yra privatus, be žemės savininko sutikimo ten galima apsistoti tik šviesiuoju paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.
Turi saugoti aplinką
Teisė naudotis pakrante neatsiejama nuo pareigos saugoti aplinką. Poilsiautojai turi surinkti ir išsinešti visas atliekas, nepalikti šiukšlių ar kitų taršos pėdsakų. Pakrantėse negalima važinėti ar statyti automobilių, motociklų ir kitų transporto priemonių. Motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti ar jas statyti galima tik esančiuose keliuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose.
Už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Pastebėję galimai neteisėtai pakrantėje įrengtas tvoras, vartus, statinius ar kitas kliūtis, trukdančias laisvai praeiti pakrante, gyventojai apie tai gali pranešti Aplinkos apsaugos departamentui skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.
Kilus ginčų dėl žemės sklypų ribų, nuosavybės teisių, servitutų ar kitų civilinių teisinių santykių tarp žemės savininkų ir pakrantėmis besinaudojančių asmenų, reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą arba ginčą spręsti kitais teisės aktuose nustatytais būdais.
Į klausimus apie konkrečius pažeidimus atsako Aplinkos apsaugos departamento specialistai:
Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos apsaugos skyriuje 2025 m. gauti 28 pranešimai dėl pažeidimų vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose. Iš jų trylika atvejų asmenims buvo taikytos administracinio poveikio priemonės.
2026 m. iki šiol (birželio 18 d.) gauta septyniolika pranešimų dėl pažeidimų vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose. Iš jų septyniais atvejais asmenims buvo taikytos administracinio poveikio priemonės.
Dažniausiai nustatomi pažeidimai – neteisėtai įrengtos tvoros ar kitais būdais užtvertas praėjimas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje, neteisėtas natūralios žolinės augalijos naikinimas pakrantės apsaugos juostoje, neteisėtas saugotinų želdinių šalinimas ir transporto priemonių statymas arčiau nei 25 m nuo vandens telkinių tam neskirtose vietose.
Statistikos apie tai, kas dažniau nesilaiko teisės aktų reikalavimų: pakrančių savininkai ar poilsiautojai, Aplinkos apsaugos departamentas neturi, bet darbinėje praktikoje pastebima, kad taip elgiasi savininkai. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tokia praktika yra ir dėl to, kad mes negauname informacijos apie sugadintą turtą.
Pranešimai dėl prie vandens telkinių sugadinto turto (pavėsinių, lieptelių ar kitų statinių) priskiriami policijos kompetencijai.
Apie pažeidimus prie vandens telkinių Kauno apskrityje atsako Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistai:
2025 m. rugpjūtį buvo kreiptasi į policiją, kad Kauno r., Lapių sen., privačioje teritorijoje prie vandens telkinio mėtomos nuorūkos.
2025 m. lapkritį kreiptasi, kad Jonavos r. automobiliu įvažiuota į vandens telkinį, užterštas telkinys.
2026 m. gegužę pranešta, kad Kaišiadorių r., Kruonio sen., prie upės paliktas automobilis, išbėgęs tepalas.
Privati valda
Pakrančių savininkai turi teisę riboti poilsiautojų buvimo laiką neaptvertoje privačioje teritorijoje, jei pakrantė pažymėta kaip privati nuosavybė (Vyriausybės įgaliotų institucijų rekomenduojamu informaciniu ženklu). Dažniausiai žemės savininkai savo valdas pažymi ženklu „Privati valda“.
Poilsiautojai be savininko leidimo gali apsistoti tik šviesiuoju paros metu, t. y. ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo.
Savininkai gali nustatyti privačios teritorijos naudojimo sąlygas, pvz., apriboti motorinių transporto priemonių stovėjimo vietas, drausti stovyklavietes ir pan.
Kas draudžiama
Įstatymas numato ne tik privaloma tvarka palikti 5 m iki vandens praėjimą, tačiau ir draudžia šioje juostoje dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemoms. Negalima vykdyti žemės darbų, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių (išskyrus kai kuriuos įstatyme numatytus atvejus). Draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens matavimo ir pan.) ir įrenginius, o rekonstruojant esamus pastatus – didinti jų tūrį ar užstatytą plotą.
Naujausi komentarai