Pietinė Klaipėdos dalis prie Kuršių marių – mėgstama žvejų ir romantikų vieta. Tai, kad čia bus uostas, žmonės vertina skirtingai.
„Jeigu reikia tokios infrastruktūros. Ką darysi – visa pakrantė iki jūros užtverta. Jeigu ir čia užtvers, nu, koks skirtumas...“ – sakė žvejys.
„Nesvarbu, ką mes galvojam, – uosto plėtros nesustabdysi“, – teigė vyras.
Kiek girdėjau, ten aplinkkelį darys. Per miestą tų srautų vis tiek nepaleis“, – sakė praeivis.
„Atvažiuodavom ir su tėvais vaikystėj, kai būdavo užšalę, pažiūrėti. Nustebino, nežinojom, kad čia taip viskas keisis“, – pasakojo mergina.
„Labai jauku taip atvažiuoti, nors ir uždarė visus pravažiavimus, bet smagu čia. Koks vaizdas, kaip ramina. Tai nustebinot“, – kalbėjo moteris.
Ant dalies marių turėtų iškilti naujas uostas.
„Pajuokavom, bet tai ne juokas, tai rimta, kad Lietuvos teritorija išsiplės papildomu 100 hektarų, nes mes tiesiog išeiname į akvatoriją“, – sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Beveik 100 hektarų teritorija Kuršių mariose bus suformuota, kai atsiras pietinis uostas. Plėstis kitur uostas neturi kur – iš vienos pusės miestas, iš kitos – nacionalinis parkas.
„Mes šiandien negalime atsakyti, kokia konkreti ten veikla bus vystoma. Į tai atsakys paskelbtas šios teritorijos nuomos konkursas. Taip pat formuojama ir marina, arba pramoginių laivų uostelis, maždaug 500 vietų“, – aiškino Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Kadangi kišamasi į marias, atliktas poveikio aplinkai vertinimas, numatytos kompensacijos gamtai.
„Didelė dalis aplinkosauginių priemonių – kranto apsaugos sienelės, Kuršių nerijos sienelės, nes teritorija išsigilina. Pietinių vartų statyba – didelis hidrotechninis projektas, kuris ribojasi ir yra viena iš pietinio uosto dalių, kad jūros vanduo nepatektų į marias“, – dėstė A. Latakas.
Pietiniai uosto vartai esą reikalingi tam, kad nesimaišytų Baltijos jūros ir Kuršių marių vanduo, nesikeistų vandens druskingumas, temperatūra, srovės ir nenyktų žuvys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Teigiama, kad nauja uosto dalis galės aptarnauti iki 30 milijonų tonų krovinių per metus. Per 25 metus ekonominė nauda neva galėtų siekti 7 milijardus eurų.
„Artimiausiomis savaitėmis pradėsime rangos darbus marinai, o didžiajai teritorijos daliai rangovo atranka ir darbų pradžia numatoma kitų metų antrąjį ketvirtį, kad spėtume iki 2028 metų pabaigos paruošti 100 ha teritoriją“, – teigė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Pietinės dalies plėtra yra didžiausias projektas uosto istorijoje, kurio bendra vertė – apie 1 milijardą 200 milijonų eurų.
„Didžioji dalis lėšų bus pritraukiama iš privataus kapitalo – apie pusė investicijų. Iš biudžeto numatyta mažesnė dalis. Šiuo atveju mes kalbame apie 60 milijonų 2028 metais. O visa kita, paraleliai mūsų investicijų pritraukimo politikai, bus, be kita ko, iš ES lėšų“, – aiškino finansų ministras Taurimas Valys.
Teigiama, kad pietinis uostas svarbus ne tik uosto krovai, bet ir valstybės saugumui. Jo reikia kariams.
„Tai yra rimtas įrankis parodyti, kaip Lietuva ruošiasi gynybai ir sąjungininkams sudaromos sąlygos atvykti. Suvalkų koridorius svarbu, bet mes negalime neturėti plano B“, – pabrėžė J. Taminskas.
Planas ambicingas – pietinį uostą turėti po dvejų metų.
Susisiekimo ministras žada, kad klaipėdiečius itin neraminantys dėl naujo uosto atsirasiantys automobilių kamščiai mieste nyks pastačius Klaipėdos pietinį aplinkkelį, kurio statybos ankstinamos. Neva aplinkkelis bus pastatytas 2032 metais.
Naujausi komentarai