Po kelias savaites trukusios nežinios, ar Lietuvoje liks 1000 Jungtinių Valstijų karių, – raminanti žinia iš kariuomenės vado.
„Jie buvo, yra ir bus. Todėl galiu nuraminti visuomenę. Tos pastangos, kurios buvo dėtos kariuomenių vadų, gynybos ministrų, prezidento, duoda vaisių“, – sakė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Anot kariuomenės vado, Lietuva laikoma pavyzdžiu dabartinei D. Trumpo politikai – Europos šalys pačios rūpinasi saugumu, o amerikiečiai padės.
„Amerikiečiai pasiruošę prisidėti labai stipriai prie mūsų regiono saugumo“, – sakė R. Vaikšnoras.
„Lietuvos pastangos yra vertinamos, Lietuva laikoma strategine partnere ir į tai bus atsižvelgiama planuojant tolesnį JAV karių buvimą Lietuvoje“, – teigė Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
Dešimtmetį iki dabar Lietuvoje buvo du sunkieji batalionai, kurių tikslas – priešui smogti. LNK žiniomis, sunkiuosius batalionus gali keisti inžineriniai batalionai.
Jie tiesiogiai su priešu nekovoja – vykdo žvalgybą ir ruošia kelius sunkiesiems batalionams judėti pirmyn. Kariuomenės vadas to neneigia.
„Šito dabar nei patvirtinti, nei paneigti negaliu. Bet tai nėra esmė apie jo svorį ar dydį. Reikia kalbėti apie efektą, kokį atgrasymo efektą sukuria amerikiečių buvimas čia. O jie sukuria labai didelį“, – sakė R. Vaikšnoras.
Vien tai, kad Lietuvoje yra Jungtinių Valstijų kariuomenė, laikoma esminiu atgrasymu nuo Rusijos.
„Taip jau yra suvokime, kad amerikiečių jie bijo. Gerbia ir bijo“, – sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Kariuomenės vadas siūlo žiūrėti dar plačiau: be amerikiečių karių Pabradėje, yra kiti planai, kai amerikiečių aviacija, laivynas ir specialiosios pajėgos treniruojasi veikti Lietuvoje.
„Amerikiečių buvimas yra plati sąvoka. Kartais sufokusuojame dėmesį į tai, kas būtų Pabradėje. Turime ir specialiąsias pajėgas, oro ir jūros pajėgas, kitus elementus, kurie sudaro tą atgrasymo daugiklį visame kontekste“, – teigė R. Vaikšnoras.
Pentagono vadovas šią savaitę Briuselyje vėl gėdijo Europos valstybes, kad jos nepadėjo Jungtinėms Valstijoms, kai šios prašė leisti amerikiečių naikintuvams kilti iš bazių Europoje ir atakuoti taikinius Irane.
„Pernelyg daug mūsų sąjungininkų atsakė „ne“. Bandė mus skandinti teisinėse diskusijose. Viešai kritikavo už tai, ko patys nesugeba padaryti. Tai buvo gėdinga“, – sakė JAV Gynybos departamento vadovas Pete'as Hegsethas.
„Lietuva gali jaustis rami šitoje situacijoje. Buvome su JAV nuo pat šio konflikto su Iranu pradžios“, – teigė G. Nausėda.
D. Trumpo administracija skelbia naują terminą, kada galutinai nuspręs, kiek ir kur jų karių bus Europoje.
„Nesuklyskite – tai bus tikra peržiūra, kad NATO negrįžtamai judėtų link to, jog Europa prisiimtų pagrindinę atsakomybę už Europos gynybą. Mūsų pajėgos būtų parengtos tenkinti Amerikos globalius poreikius. Mūsų teisė naudotis bazėmis bei skrydžiais bus užtikrinta“, – sakė P. Hegsethas.
Pozityviai nuteikti gali ši Pentagono vadovo frazė:
„Peržiūra bus atliekama pagal pastabas iš Jungtinių Valstijų vadavietės Europoje. Vyks konsultacijos su Kongresu“, – sakė P. Hegsethas.
Amerikiečių politikai Kongrese ir ypač amerikiečių generolai Europoje gerokai labiau nei D. Trumpas laikosi nuomonės, kad negalima per greitai atsitraukti nuo Europos.
„Formulė turi būti tokia: strategiškai laikyti amerikiečius kiek įmanoma Europoje kaip stabilizacinį efektą, o per tą laiką susikurti tai, ko dabar neturime“, – teigė L. Kasčiūnas.
Kitose Europos šalyse – daug mažiau optimizmo. Ir vien NATO nebematoma kaip pakankamas pagrindas atgrasyti Rusiją.
Lenkija dar pernai reikalavo iš Vokietijos reparacijų už Hitlerio nacių padarytą žalą.
Dabar Lenkija ir Vokietija istorines nuoskaudas deda į šalį – planuoja pasirašyti dvišalį gynybos susitarimą, kad padės viena kitai karo atveju.
„Pavojus, su kuriuo susidursime per artimiausius trejus metus – taip teigia visos saugumo tarnybos Vokietijoje, – yra tas, kad Rusija pradės karinę konfrontaciją su NATO. Kartu tam ruošiamės. Ir nė sekundės nedvejodami kartu pasipriešinsime, jei taip nutiktų. Būtent taip veikia atgrasymas“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Europai papildomo nerimo dėl artimiausių metų sukėlė ir amerikiečiai, kai Amerikos spauda paskelbė, ką tiksliai svarstoma patraukti iš Europos greičiau, nei tikėjosi europiečiai. D. Trumpas svarsto reikšmingai mažinti laivyno ir aviacijos pajėgumus.
Atitraukti svarstoma vadinamuosius strateginius įgalintojus. Tai pajėgumai, kurių pati Europa dar neturi ir kurie dabar yra priskirti NATO gynybos planams, kuo būtų ginama Europa.
„Daug svarbiau nei vienas ar kitas karių, brigadų ar batalionų judėjimas Europos viduje yra tai, ar amerikiečiai lieka su strateginiais įgalintojais ginti Europą pagal NATO gynybos planus. Ar jie nelieka, ar mažina. Atrodo, kad jie gali mažinti“, – teigė L. Kasčiūnas.
Lietuva akcentuoja, kad pagrindinis interesas lieka ne dvišaliai susitarimai, o kolektyvinė NATO gynyba. Daug vilčių dedama į NATO susitikimą Turkijoje po mėnesio.
„Labai tikiuosi, kad tas susitikimas bus taikos ir konfliktų sprendimo susitikimas ir konferencija. Tai bus labai didelis žingsnis į priekį stiprinant NATO iš vidaus“, – teigė G. Nausėda.
Dabar Europoje yra apie 80 tūkst. amerikiečių karių. Tai lieka vienos galingiausių pajėgų Europoje. Net jei Lietuvoje amerikiečių karių nemažės, saugumo ir atgrasymo nebus daugiau, jei bendrai visoje Europoje amerikiečių pajėgumai trauksis.
Naujausi komentarai