Apie teises, pareigas, įpročius ir atostogų pabaigos strategiją su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo vaiko teisių gynėjas Dovaras Nevardauskis.
– Kokios yra pamatinės pirmoko teisės? Ką kiekvienam būsimam pirmokui turi užtikrinti valstybė ir tėvai?
– Tai labai platus klausimas. Vaikui turėtų būti užtikrinta teisė į mokslą, tai yra pamatinis, pagrindinis aspektas. Reikia paruošti vaiką mokyklai ir sustiprinti jo emocinę būseną, kad jam būtų saugu ir gera.
– Kaip pasiruošti mokyklai? Ką galime pradėti daryti šiandien, kad rugsėjo 1-ąją pavyktų pasitikti be streso?
– Pasiruošimą galiu suskirstyti į tris aspektus – vaiko sveikatą, jo savarankiškumą ir saugumo jausmą. Agituoju tėvelius padėti sveikatos patikrinimu rūpintis dabar, nes vėliau gali iškilti problemų ir sveikatos patikrinimas gali užsitęsti. Kitas labai svarbus dalykas yra savarankiškumas. Vaikas, atėjęs į mokyklą, turėtų mokėti užsirišti batus, užsidėti kuprinę, susitvarkyti darbo vietą ir paprašyti pagalbos. Tai jam suteiks tvirtumo jausmą naujame etape. O pagrindinis dalykas yra suteikti vaikui saugumo jausmą. Jis turi būti emociškai pasirengęs, žinoti, kur kreiptis pagalbos ir suprasti, kad mokyklą nėra baisi. Tėvai su vaikais gali nueiti į mokyklą prieš rugsėjo 1-ąją ir apsižiūrėti, kad vaikas suprastų, jog neateina į kažkokią nežinomybę. Dėl to jam bus saugiau ir ramiau, jis jau pažinos mokyktoją, žinos, kur ateina, pažins mokyklos pastatą bei savo klasę.
– Ką tėvams reikėtų daryti? Jie dažnai stresuoja, nesijaučia saugūs ir perduoda tą emociją vaikui.
– Tėvams, ruošiantiems savo mažąją atžalą pirmąjam etapui, kyla daug streso. Vaikai yra labai jautrūs ir greitai pagauna tėvų emocijas. Sunku liepti tėvams nesinervuoti, nes tai yra natūrali būsena. Reikia kantrybės, reikia kalbėtis su vaiku, užduoti jam tam tikrus klausimus ir nesakyti, kad nieko čia tokio, visi eina į mokyklą. Reikia kalbėtis apie tai, kas domina vaiką, paklausti, ar jis laukia mokyklos. Girdėdamas, kad tėvai juo rūpinasi, vaikas žino, kad gali į juos kreiptis pagalbos. Tuomet pirmieji žingsniai bus sveikesni ir tvirtesni. Svarbu, kad vaikas žinotų, jog pagalbos prašymas yra ne silpnumo ženklas, o gebėjimas pasirūpinti savimi.
– Ar pirmokų pareigos plečiasi? Pirmokams rekomenduojama, o kai kuriose mokyklose ir reikalaujama, kad jie mokėtų skaityti.
– Reikalavimai, ką vaikas turi mokėti atėjęs į pirmąją klasę, palyginus su mūsų laikais, yra aukštesnio lygio. Būsimas pirmokas turėtų mokėti sudėties veiksmus iki 10, skaičiuoti iki 20, gebėti užrašyti ir perskaityti savo vardą, o sudėtingiausias dalykas – mokėti perskaityti neilgus, nesudėtingus sakinius. Tėvams yra didelis iššūkis paruošti vaikus ikimokyklinio ugdymo sistemos reikalavimams.
– Kokių patarimų turite?
– Labai sudėtinga pasakyti, nes kiekvieno vaiko raida yra skirtinga. Kaip tėtis galiu pasakyti, kad svarbiausia yra kantrybė. Tėvams reikia kantrybės nepalūžti, nenuleisti rankų, kad neprasidėtų pykčiai ir emocijos nebūtų perduotos vaikui. Vaikas tai jaučia, be to, kartais jam yra sudėtinga paklausti ir pasakyti, kad jis bijo. Todėl tėvai turi užimti autoritetų, vedlių vaidmenis ir padėti vaikui.
– Vyresniems vaikams rugsėjo 1-oji bus tradicinė. Ar jų pasiruošimo procesas irgi turi būti panašus?
– Vyresniems vaikams tikriausiai yra lengviau, jie stipresni emociškai, žino, kur eina, gali prašyti pagalbos, klausti ir turi didesnį draugų ratą. Šis procesas jiems yra truputį lengvesnis, nei pirmokams.
– Ar reikia su pirmoku pradėti kalbėti apie jo teises?
– Visada reikia kalbėti apie teises ir pareigas. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra išleidusi knygelę, kurioje akcentuojamos pagrindinės vaiko teisės ir pareigos. Be to, šiomis temomis diskutuojama internete ir galima rasti daug patarimų.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)