Plačiau apie tai pasakojo paramos fondo „Blue/Yellow“ direktorė Laurė Paukštė.
– Gavę pavojaus signalą žmonės dažnai gali sutrikti, išsigąsti. Kokia būtų paprasta veiksmų seka?
– Gavus pavojaus signalą situacija iš karto atrodo labai gąsdinanti ir nenormali, tačiau bet kokia jūsų reakcija yra normali. Jei esate pasiruošę, aptarę planą su šeima ir žinote, kur yra artimiausia priedanga, jums bus lengviau.
Jei gavote raudonos spalvos signalą, reikia pasiimti jau iš anksto sudėtą kuprinę su svarbiausiais daiktais ir leistis į priedangą. Sakau „leistis“, nes kalbu apie daugiabučiuose gyvenančius žmones. Jokiu būdu negalima naudotis liftu. Reikia lipti laiptais ir leistis kuo žemiau, jei iki priedangos nespėjote nueiti.
Jei liekate namuose, yra keturių sienų taisyklė. Reikia eiti į tą kambarį, dažniausiai tai būna vonios kambarys, kur nuo išorės skiria keturios sienos. Negalima likti prie langų, eiti į balkoną, traukti telefono ir filmuoti.
Jei važiuojate automobiliu, reikėtų iš jo pasitraukti ir ieškoti artimiausios priedangos. Nereikėtų slėptis stiklinėje autobusų stotelėje ar kitoje vietoje, kur daug stiklo.
– Visada reikia ieškoti artimiausios priedangos?
– Artimiausios priedangos ieškoti yra geriausia. Jei vis dėlto matote, kad ji yra toli ir jau girdite, kad skrenda dronas, reikia gultis ant žemės veidu žemyn, užsidengti galvą ir truputį pražioti burną, kad išvengtumėte didesnių sužeidimų.
– Jei važiuojame automobiliu, o artimiausia priedanga yra per toli, vis tiek reikėtų išlipti iš automobilio?
– Taip, tokie yra ukrainiečių patarimai. Jie tai patyrė savo kailiu. Prieš porą savaičių buvau Ukrainoje ir mes su komanda klausinėjome jų patarimų. Tai, ką pasakoju, yra būtent iš jų lūpų.
– Apie ką žmonės dažniausiai nepagalvotų, tačiau ukrainiečių patirtis rodo, kad tai gali būti labai svarbu?
– Svarbu pasiruošti, t. y. susitarti su šeimos nariais, ką kiekvienas darote, ypač jei šeimoje yra mažamečių vaikų. Be to, reikia aptarti, kas nutinka, jei vis dėlto nepavyksta susitikti toje vietoje, kurioje esate susitarę. Net jei toks atvejis bus labai netikėtas, smegenys jau bus pasiruošusios, nes būsite girdėję, kad gali būti vienaip ar kitaip.
Galite pasiruošti scenarijui A, kad visi susirenkate namuose. Galite pasiruošti scenarijui B, kad einate į priedangą prie vaiko mokyklos. Net jei atsitiks scenarijus C, jūs vis tiek jau būsite apie tai pagalvoję ir kiekvienam bus lengviau.
Taip pat jokiu būdu negalima filmuoti. Žmonės yra įpratę pakelti telefoną ir filmuoti viską, kas vyksta. Iš tikrųjų tai yra labai pavojinga. Ne jūsų darbas užfiksuoti droną ir jį nufilmuoti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar pavojus yra tas, kad gaištame laiką, kurį galėtume skirti bėgimui į slėptuvę?
– Taip, tai yra nesaugu. Be to, nufilmavę ir kažkur paskelbę vaizdo įrašą galite pasitarnauti priešui arba tam, kas norėjo sukelti tokią destrukciją ir priversti visus jaustis nejaukiai.
– Kaip elgtis aptikus nukritusį droną? Ko jokiu būdu negalima daryti?
– Turiu ir liūdnų istorijų, kai vaikai priėjo prie dronų norėdami pažiūrėti. Atrodė, kad viskas jau baigėsi, bet dronas tiesiog sprogo. Tai taip pat Ukrainos patirtis.
Prie dronų tikrai nereikia artintis. Juos reikia apeiti kuo toliau. Galite paskambinti tarnyboms, pranešti, kad pastebėjote droną, bet patys tikrai nesiartinkite, nes tai yra labai pavojinga.
– Ar būtų priimtina tiesiog eiti į savo vonios kambarį, ar jau reikėtų ieškoti slėptuvės?
– Pagal informaciją, kurią gauname į savo telefonus, reikia stebėti, ar pavojus atšauktas, ar ne. Reikia laukti ir žiūrėti, ar bus paskelbtas raudonas pavojaus signalas.
Šiandien parduotuvėje netyčia nugirdau dviejų jaunų moterų pokalbį. Jos sakė: „Aš išgirdau signalą ir nuėjau miegoti.“ Manau, kad tai yra labai neatsakinga. Gyvenant taikioje šalyje mums sunku suprasti, kas iš tiesų gali nutikti. Ukrainoje nei civiliai, nei kariai taip pat ne iš karto išmoko ir suprato.
Sekti nurodymus yra privalu. Viena šeima taip išsigelbėjo, nes reaguodavo į visus signalus. Kiekvieną naktį, kai jie nuskambėdavo, šeima susirinkdavo daiktus ir leisdavosi į priedangą.
Kaimynai tą šeimą vadino „drebuliais“ esą jie per daug bijo ir per daug ruošiasi. Bet aš buvau prie to namo ir mačiau, kad dalies jo neliko, žuvo labai daug žmonių. Ta „drebulių“ šeima, jei leisime sau taip ją vadinti, iki šiol yra gyva.
– Tam, kad tokioje situacijoje nepanikuotume ir galėtume nuraminti šalia esančius žmones, reikia turėti veiksmų planą. Kai kuriems dalykams pasiruošti galime jau dabar?
– Vienas iš dalykų, ką labai raginu daryti Lietuvos žmones – remti Ukrainą ir „Blue/Yellow“. Kol Ukraina laikosi, pas mus tokių incidentų bus mažiau.
Dabar taip pat vykdome akciją „Dronatonas“, kurios metu raginame žmones aukoti. Kas penktas euras bus skirtas Lietuvos šaulių sąjungai. Pirksime dronų perėmėjus, t. y. interceptorius, kurie gali numušti tokį droną. Šauliai savo ruožtu turės galimybę išmokti naudotis tokiais perėmėjais. Jei vis dėlto nutiks tai, ko visi nenorime, jie bus pasiruošę.
Labai raginu Lietuvos gyventojus prisidėti prie akcijos „Blue/Yellow“ puslapyje arba trumpuoju numeriu 1482.
Naujausi komentarai