Vilnietis Mykolas pripažįsta, kad važiuodamas dviračiu kelyje ne visada jaučiasi saugiai, tačiau, anot jo, dėl to kalti ne automobilių vairuotojai.
„Aš pats nesaugiai važinėju, tai pats dėl to esu kaltas, bet šiaip viskas gerai“, – pripažino Mykolas.
Policijos atstovai antrina – augant dviračių populiarumui, didėja ir tikimybė susidurti su pavojingomis situacijomis kelyje.
„Logiška, kad, daugėjant dviratininkų, daugėja ir eismo įvykių, kuriuose jie sužalojami ar kitaip nukenčia“, – aiškino Policijos viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad beveik pusė automobilių vairuotojų jaučiasi nesaugiai, kai pamato artėjantį dviratininką.
„Daugiau nei 40 proc. vairuotojų nurodė, kad bent kartą jiems teko susidurti su situacija, kai dviratininkai netikėtai išvažiavo į kelią ar pėsčiųjų perėją. Apie trečdalis apklaustųjų teigė, kad dviratininkai buvo nematomi tamsiuoju paros metu“, – komentavo „Swedbank“ draudimo bendrovės atstovas Laimonas Garbenčius.
Policijos duomenimis, pavojingiausia vieta dviratininkams – sankryžos. Didžioji dalis registruotų susidūrimų su dviračiais įvyksta vienai iš transporto priemonių sukant į dešinę.
„Bet kuriuo atveju pagrindinė tokių eismo įvykių priežastis yra žmogiškasis faktorius. Apie 25 proc. visų įvykių įvyksta dėl žmogaus. Ne išimtis ir dviratininkai – nesilaikoma Kelių eismo taisyklių, o automobilių vairuotojai juos ne visada laiku pastebi“, – pabrėžė V. Grašys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tyrimo rezultatai rodo, kad problemų sukelia ir eisme dalyvaujantys automobilių vairuotojai.
„Automobilių vairuotojai taip pat ne visada laikosi Kelių eismo taisyklių, viršija greitį, vairuodami naudojasi telefonu, todėl eismo įvykiai nutinka dėl įvairių priežasčių“, – teigė L. Garbenčius.
Vis dėlto specialistai pastebi, kad taisyklių dažniau nesilaiko dviratininkai.
„Vėlgi nepasidalijama keliu. Eismo įvykių nutinka pėsčiųjų perėjose, kai dviratininkai pažeidžia taisykles važiuodami per pėsčiųjų perėją, nors tai draudžiama Kelių eismo taisyklėse“, – pažymėjo V. Grašys.
Tačiau Mykolas pastebi dar vieną kliūtį – esą trūksta dviračiams pritaikytos infrastruktūros.
„Pilies gatvė yra siaubinga. Atrodo, kad ji specialiai padaryta taip, kad ten nevažinėtų dviračiai. Gal po truputį judame į priekį, nežinau“, – svarstė vilnietis.
Susisiekimo specialistai informuoja, kad dviračių takų sostinėje sparčiai daugėja.
„Prieš dešimt metų Vilniuje buvo apie 40 kilometrų dviračių takų, šiuo metu jų yra apie 180 kilometrų, o iki 2030 metų tinklą planuojame išplėsti iki 250 kilometrų“, – nurodė JUDU atstovas Donatas Dirginčius.
Nors Vilnius plečia dviračių takų tinklą ir vis daugiau gyventojų renkasi šią susisiekimo priemonę, specialistai pabrėžia, kad vien to neužtenka. Kad eismo dalyviai būtų saugesni, atsakomybę turi prisiimti tiek dviratininkai, tiek automobilių vairuotojai.
Naujausi komentarai