– Ar jaučiamas išaugęs žmonių susidomėjimas savo kilme?
– Taip. Siečiau tai su tuo, kad vis daugiau dokumentų skaitmeniname, o vis daugiau bažnytinių knygų, reikalingų genealoginiam medžiui sudaryti, atsiranda elektroninio archyvo informacinėje sistemoje. Todėl žmonės gali ieškoti savarankiškai.
Be to, kartais sakoma, kad norint pradėti domėtis savo šeimos kilme ir genealogija reikia pasiekti tam tikrą amžių. Aš tai performuluočiau ir sakyčiau, kad tiesiog šeimoje atsiranda žmogus, kuriam tampa įdomu nerti į tą gylį ir sužinoti daugiau.
– Kokios informacijos dažniausiai ieškoma?
– Žmones labiausiai žavi bajoriška kilmė. Tenka išgirsti: „Girdėjau, kad mano senelis turėjo dvarą.“ Vis dėlto ne viskas, kas pasakojama giminės istorijoje, pasitvirtina.
Tačiau nenuvertinčiau ir paprasto žmonių noro sužinoti daugiau. Kalbant apie genealogiją ir pagrindinį šaltinį, kuriuo remiamasi, svarbu pasakyti, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas saugo metrikų knygas nuo seniausių laikų. Seniausia pas mus saugoma Joniškio knyga datuojama 1599 metais. Tai gimimų knyga.
Pagrindinis šaltinis genealoginiam tyrimui atlikti yra bažnytinių metrikų knygos. Priklausomai nuo konfesijos, tai gali būti žydų, karaimų, totorių, liuteronų, reformatų ir kitų bendruomenių dokumentai. Visų Lietuvos teritorijoje veikusių konfesijų metrikų knygos taip pat saugomos Lietuvos valstybės istorijos archyve.
Sudarant genealoginį medį remiamasi trimis pagrindiniais žmogaus gyvenimo faktais. Kadangi anksčiau asmens dokumentų nebuvo, svarbiausi buvo gimimo, santuokos ir mirties įrašai. Žydų bendruomenėse buvo registruojamas gimimas, katalikų – krikštas. Būtent tokį pėdsaką žmogus palikdavo istorijoje.
– Toliausiai, kiek galime nueiti, tai iki XVI amžiaus?
– Tai būtų netikslu. Kalbant apie valstietiškas šeimas, tikriausiai toliausiai, kiek galėtume nueiti, būtų XVI pabaiga. Ankstyvosios knygos, tokios kaip Joniškio, deja, nėra tokios informatyvios. Be to, tame pačiame kaime žmonių su tuo pačiu vardu ir pavarde galėjo būti ne vienas ir ne du, o daugiau.
Kita situacija yra su bajoriškų dokumentų kompleksu. Ten galima nueiti ir giliau – iki XVI amžiaus. Archyve saugomas Radvilų genealoginis medis. Tai seniausias genealoginis medis, datuojamas 1666 metais. Patys Radvilos jį pripažįsta seniausiu.
– Nuo ko reikėtų pradėti norint sužinoti daugiau apie savo šeimą?
– Pirmiausia reikėtų apklausti seniausius savo šeimos žmones. Jie tikrai gali papasakoti labai daug informacijos, o faktus, kuriuos vėliau rastumėte archyve, papildyti įvairiomis istorijomis.
Iš genealoginio medžio schemos biografinių detalių nesužinosite. Jas gali papasakoti seniausi šeimos nariai, pavyzdžiui, prisiminti, kokios buvo žmogaus akys ir pan.
Taip pat labai svarbu nueiti į kapines, kur palaidoti seneliai, proseneliai, ir susižymėti mirties datas. Vėliau jas galima pasitikrinti archyve. Pasitaikydavo atvejų, kai žmonės nurodydavo netikslius savo gimimo metus.
Norint kreiptis dėl genealoginio tyrimo, reikėtų žinoti bent vieno savo protėvio gimimo, santuokos arba mirties datą iki 1940 metų ir jo parapiją, tai yra bažnyčią, kuriai priklausė kaimas, kuriame gyveno žmogaus protėviai.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)