– Kaip vasara iki šiol? Ar darbo daug?
– Darbo yra. Daug prevenciškai dirba gelbėtojai, bet kol kas paplūdimiuose ramu, skendimų Klaipėdos paplūdimiuose nebuvo. Darbo, aišku, netrūksta.
– Bet ar čia įprasta, kad vasarai įpusėjus dar nebūtų skendimų? Gal mes jau daromės drausmingesni paplūdimiuose?
– Gelbėtojai daug dirba prevenciškai paplūdimiuose, bendrauja su poilsiautojais. Gal ir patys poilsiautojai elgiasi drausmingiau. Taip pat ir orai šią vasarą tokie, kad mažiau bangavimo, nėra didelių bangų. Už paplūdimių ribų skendimo atvejų buvo, tačiau žmonės liko gyvi. Bet dažniausios problemos šią vasarą yra prie kranto, kur per karštus orus žmonės neįvertina savo sveikatos ir tenka ne kviesti greitąją arba mūsų medikams padėti. Vieną žmogų teko gaivinti, nes sutriko širdies ritmas. Dažnai pasitaiko saulės smūgis ir kitų sveikatos sutrikimų. Galima sakyti, kad didžiausia problema buvo žmonių sveikatos būklė. Taip pat, kaip ir kiekvienais metais, vaikų nepriežiūra. Vaikų nepriežiūra – viena didžiausių problemų.
– Kaip tai pasireiškia? Koks tipinis vaikų nepriežiūros atvejis?
– Tipiškai būna taip: iš pradžių tėvai ateina su vaikais, gal pirmą valandą juos prižiūri, o paskui nori pailsėti, pasideginti. Vaikai nori lakstyti, maudytis, būti prie vandens. Kaip visada sakau tėvams – jeigu norite pailsėti, atvykite prie vandens be vaikų, o jeigu ateinate su vaikais, reikia dirbti ir juos prižiūrėti.
Vaikų nepriežiūra – viena didžiausių problemų.
– Kur toliausiai vaikai buvo nuklydę? Ar dažnai pasitaiko, kad tėvai pameta vaikus?
– Taip, tai dažnas atvejis. Kai geri orai ir paplūdimiuose labai daug žmonių, vaikui užtenka nueiti vos keletą žingsnių į šoną, o paskui jis bėga toliau ir gali nubėgti net kelis kilometrus. Pagrindinė problema yra ta, kad prasidėjus vasarai labai daug paauglių, maždaug 14–16 metų amžiaus, ateina su kompanijomis, brenda į vandenį po 5–6 m nuo kranto. Paaugliai ateina prie vandens telkinio ir pamiršta apie saugų elgesį. Jie žaidžia, maudosi, eina vis toliau nuo kranto, o grupėse kartais būna vienas ar keli paaugliai, kurie nemoka plaukti.
– Jie iš drąsos eina ir pradeda skęsti?
– Taip. Tai labai nesaugus elgesys prie vandens. Tendencija tokia, kad atėję su draugais jie pamiršta apie saugų elgesį prie vandens.
– Užsiminėte, kad daug prevenciškai dirbate paplūdimiuose, todėl turbūt ir mažiau tų skendimų. Kaip atrodo tas prevencinis darbas? Kaip, sakykime, užkertate kelią skendimams?
– Gelbėtojai patruliuoja, bendrauja su poilsiautojais. Jeigu mato mažus vaikus, paliktus be priežiūros, primena tėvams. Tą patį darome ir su paaugliais – primename apie saugų elgesį, vedame edukacijas. Žiemos metu mokyklose, o vasaros metu pas mus atvyksta įvairios grupės, kurioms pasakojame apie saugų elgesį vandenyje ir kaip reikia elgtis prie vandens. Manau, tai bent šiek tiek padeda.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
– Ar dažnai tenka drausminti poilsiautojus dėl alkoholio vartojimo?
– Taip, tokių atvejų dažnai pasitaiko, nes kai kurie poilsiautojai pamiršta, kad paplūdimys yra vieša vieta, kurioje draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus. Kol kas gelbėtojai su tuo susitvarko. Dabar laukiame artėjančio savaitgalio, nes žmonių bus gerokai daugiau.
– O alkoholio vartojimas – ar vizualiai matosi, kad žmogus yra išgėręs, ar žmonės vis dėlto stengiasi nepiktnaudžiauti?
– Yra tokių, kurie nepiktnaudžiauja, saikingai pavartoja. Tačiau būna ir tokių, kurie ateina vartoti alkoholinių gėrimų. Būna didesnės grupės, būna pavienių žmonių – visokių atvejų pasitaiko. Yra ir nuolatinių, kuriems drausminimas nelabai veikia, kurie dažnai taip elgiasi ne tik paplūdimiuose, bet ir kitose vietose.
– Kaip suprantu, gelbėtojo darbas dažnai būna panašus į mokytojo – tenka priminti elementarius dalykus: apie alkoholio vartojimą, vaikų priežiūrą. Bet ar jaučiate pagarbą iš žmonių, ar atsiranda ir tokių, kurie bando prieštarauti, ginčytis?
– Visko pasitaiko, visokių žmonių yra. Tačiau didžioji dalis poilsiautojų pagarbiai bendrauja su gelbėtojais. Daug problemų nekyla, o jeigu jų atsiranda, gelbėtojai kviečia policiją, kuri mums labai gerai padeda.
– Ar turite patarimų žmonėms, kurie šį karštą savaitgalį keliaus prie jūros? Ką norėtumėte jiems perduoti? Ko paprašyti? Gal norėtumėte dar kartą priminti svarbiausius dalykus?
– Svarbiausia poilsiautojams noriu perduoti, kad atėję prie vandens telkinių arba prie jūros atkreiptų dėmesį į vėliavas. Jeigu iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama, nes tai pavojinga. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į ženklus, kur nurodyta, kad maudytis draudžiama. Visi skendimo atvejai dažniausiai įvyksta ten, kur stovi ženklai „Maudytis draudžiama“, tačiau daugelis poilsiautojų į juos nekreipia dėmesio. Nepamirškite saugiai elgtis prie vandens ir prižiūrėti savo vaikus, kai jie maudosi. Ir saugaus, ir gero poilsio prie vandens telkinių.
(be temos)