Keli žodžiai paieškos sistemoje ir ekrane pasirodo dešimtys paskyrų: „Kauno gėdos“, „Centro gėdos“, „Marijampolės gėdos“, „Kėdainių gėdos“ bei daugybė kitų. Nors miestai skiriasi, veikimo principas – identiškas. Paskyrose viešinamos nepilnamečių nuotraukos, prie kurių pridedami žeminantys aprašymai, o autoriai ragina sekėjus siūlyti naujas „aukas“.
Skaitmeninės etikos centro atstovė įspėja, kad daugeliu atvejų tokio pobūdžio paskyros gali būti laikomos elektroninėmis patyčiomis.
„Kai be sutikimo viešinamos nepilnamečių nuotraukos, skleidžiama juos žeminanti informacija, skatinama prisidėti prie tokio turinio kūrimo, kalbame tikrai ne apie pokštus“, – pabrėžė Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėjė ir lektorė Renata Gaudinskaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vienos jų socialiniame tinkle „TikTok“ turi vos kelis šimtus sekėjų, kitos – daugiau nei tūkstantį.
Be to, kai kurie vaizdo įrašai sulaukia ir dešimčių tūkstančių peržiūrų. Algoritmai tokį turinį supranta kaip įdomų ir pradeda jį siūlyti tūkstančiams kitų vartotojų.
„Patyčios, konfliktai, vieša gėda sukelia labai stiprias emocijas žmonėms. Pykstame, baisimės, bet dažnai žiūrime, spaudžiame, dalijamės, siunčiame kitiems ir taip toliau“, – aiškino R. Gaudinskaitė.
Apie tokias paskyras diskutuojama ir „Facebook“ grupėje „Mano vaikas – paauglys!“. Viena grupės narė ragino tėvus atkreipti dėmesį į šias gėdos lentas.
„Paaugliai dažnai nesuvokia, kad už svetimų nuotraukų viešinimą, patyčias ir šmeižtą internete gresia reali teisinė atsakomybė, o nukentėjusiems vaikams tai sukelia didžiulę psichologinę žalą“, – rašė ji.
Moteris ragino tėvus nelikti abejingus, o po įrašu netruko pasirodyti dešimtys komentarų. Vieni tėvai pasakojo, kad su tokia situacija jau susidūrė asmeniškai, o kiti komentatoriai svarstė esą į gėdos lentas patenka tik netinkamai besielgiantys paaugliai.
„Tikrai nebūtinai kažką turi daryti blogo. Mano dukra buvo įkelta dėl to, kad nustojo bendrauti su viena mergaite iš mokyklos. Taip buvo atkeršyta“, – pasakojo internautė.
Vaikai, kurdami tokius įrašus, dažnai nesupranta, kad už tai gali grėsti teisinė atsakomybė.
„Talpinant informaciją, ypač neigiamo pobūdžio, apie kitą asmenį, taip pat naudojant jo atvaizdą, gali kilti tam tikra atsakomybė – tiek civilinė, tiek baudžiamoji“, – teigė advokatas Gintaras Černiauskas.
Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidento teigimu, dėl tokių paauglių veiksmų tėvams pirmiausia reikėtų atsigręžti į save.
„Visų pirma, tai yra klausimas tėvams, o ne vaikui. Kas buvo, kokios yra priežastys, kad tokia pasekmė įvyko. Visų pirma, reikia kalbėtis su tėvais ir atsakomybę turi nešti tėvai, o ne vaikas“, – sakė Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas Valerij Krasockij.
Bendrauti su paaugliais tėvams ne visuomet paprasta, tačiau to galima išmokti.
„Su paaugliais reikia mokytis kalbėti. Tai yra įgūdis, kurį galima vystyti, kaip ir bet kokį kitą įgūdį. Vaikai yra mūsų ateitis“, – pabrėžė V. Krasockij.
Elektroninės patyčios socialiniuose tinkluose tampa vis pavojingesnės, o jų pasekmės – sunkiai prognozuojamos.
„Baudžiamoji atsakomybė yra taikoma tais atvejais, kai informacija yra šmeižikiško turinio. Asmuo nuo šešiolikos metų gali būti traukiamas baudžiamajai atsakomybei“, – aiškino G. Černiauskas.
Pamačius paviešintą asmeninę informaciją, reikia veikti labai greitai, tačiau ramiai. Svarbu nebendrauti su įrašo kūrėjais ir neprašyti, kad jie turinį ištrintų.
Pirmiausia rekomenduojama padaryti ekrano nuotraukas, kuriose matytųsi visi reikalingi įrodymai. Tuomet socialinio tinklo administracijai reikėtų pranešti ne tik apie patyčias, bet ir apie asmens teisių pažeidimą.
Taip pat verta kreiptis į Lietuvos specialiąsias tarnybas, pavyzdžiui, Policijos virtualųjį patrulį, kuris gali padėti nustatyti, kas slepiasi po anoniminėmis paskyromis.
„Yra „Draugiško interneto“ karštoji linija, tad galima svetainėje užpildyti pranešimą. Jie gali įvertinti situaciją ir skubos tvarka pareikalauti išimti tą turinį, susisiekę su platformos valdytoju“, – pasakojo R. Gaudinskaitė.
Tėvų atstovas sakė, kad bausmės vaikams nėra veiksmingos. Patys tėvai turi didžiulę įtaką savo vaikui, todėl daug svarbiau – nuoširdus bendravimas.
„Kontrolė jau yra tam tikrų priežasčių pasekmė – arba praleistų pamokų, arba pokalbio nebuvimo ir taip toliau. Atsigręžkite į save, pažiūrėkite į save, kiek mes leidžiame laiko su vaikais. Ar mes pakankamai jo skiriame, ar kalbamės, ar klausome ir girdime bei priimame jų nuomonę“, – kalbėjo V. Krasockij.
Taip pat verta užregistruoti oficialų pareiškimą elektroninėje policijos sistemoje arba tiesiogiai skambinti numeriu 112, ypač jei nuotraukos yra intymaus pobūdžio, naudojamos šantažui, patyčioms ar kitokiam išnaudojimui.
Naujausi komentarai