– Ar yra senaties terminas už tokius pažeidimus?
– Na, kalbant apie senaties terminą, pirmiausia reikėtų turbūt žinoti, apie kokią konkrečiai valstybę mes kalbame, nes kiekviena valstybė turi savo nacionalinę teisę ir senaties terminas yra skirtingas kiekvienoje nacionalinėje teisėje. Tai čia pasakyti konkrečiai, kokioje valstybėje, koks senaties terminas, yra tikrai sudėtinga. Jis tikrai gali skirtis, bet kad toks yra, tai yra faktas.
– Ar tas senaties terminas gali tęstis net, pavyzdžiui, keletą metų?
– Yra dar skirtumas šitoje vietoje, ar mes kalbame apie sprendimo priėmimą dėl pažeidimo, ar mes kalbame apie paties sprendimo, jau įsiteisėjusio sprendimo, vykdymą. Tai čia yra skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, Lietuvoje pareigūnas nuo pažeidimo momento turi surašyti protokolą, vadinamąjį administracinio nusižengimo protokolą, per dvejus metus. Tai mūsų Administracinių nusižengimų kodekse yra tokia nuostata. Kažkada labai seniai buvo šeši mėnesiai, po to buvo pakeista, nes tiesiog administraciniame procese pareigūnai nespėdavo per šį terminą pateikti visų nusifotografavusių automobiliuose ir greitį viršijusių asmenų pažeidimų. Užsienyje mes neturime vienos sistemos, čia reikia žiūrėti kiekvienos nacionalinės teisės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kai jau gaunamas tokio turinio laiškas, kaip reikėtų elgtis?
– Pirmiausia reikėtų turbūt atkreipti dėmesį, koks tai yra laiškas. Ar tai yra registruotas laiškas, kas yra taikoma dažniausiai praktikoje – siunčiami registruoti laiškai asmens nurodytu gyvenamuoju adresu, arba gali būti išimtiniais atvejais ir elektroniniu būdu pateikiama. Na, su elektroniniais pranešimais mes jau tikrai esame ne kartą susidūrę su ne vienu sukčiavimo būdu. Tai pirmiausia, gavus elektroninį pranešimą, reikėtų nespausti nuorodų, o pasitikrinti, ar atitinka subjekto pavadinimas, ar atitinka adresas, ar atitinka nuorodos į svetainę. Čia yra penkių minučių reikalas pasižiūrėti internete, ar egzistuoja tokia įstaiga toje užsienio valstybėje ir ar galėjote jūs gauti tokį pranešimą. Galų gale galima oficialiais elektroniniais paštais kreiptis, galima skambinti, kalbėti ir tikrai manau, kad pareigūnai, skyrę šią nuobaudą, patikslins, ar tai yra oficialus nusižengimas, ar čia jau darbuojasi kiti asmenys.
– Jeigu išsiaiškiname, kad iš tikrųjų tai yra oficialus laiškas ir tikra bauda, ar galima išvis nereaguoti, ignoruoti ir galvoti, kad „ai, kada tai buvo, seniai buvo kažkokioje šalyje, pamirš, niekas manęs neras“?
– Teisėje, žinokit, yra tas pats kaip medicinoje. Ignoravimas yra pati blogiausia pasekmė, kokia gali būti. Tai visą laiką reikia reaguoti, visą laiką reikia domėtis ir institucijos tikrai kiekviename pranešime labai aiškiai nurodo, ką daryti, kokius veiksmus atlikti.
Be abejo, tikėtis, kad tas pranešimas bus lietuvių kalba, turbūt yra maža tikimybė, bet galima išsiversti tuos pranešimus ir, be abejo, reikia reaguoti, nes yra galimi keli variantai. Pavyzdžiui, jūs nuomojotės automobilį.
Nuomotojas, kuris jums išdavė automobilį, galbūt sumaišė terminus ir tuo metu ne jūs buvote išsinuomojęs tą patį automobilį, o gal kažkoks kitas asmuo. Tada kitas klausimas – jeigu jūs vykstate su savo automobiliu ir matote pranešime savo automobilio valstybinį numerį, tikimybė, kad tai yra sukčių darbas arba kad įsivėlė klaida, yra maža.
Institucijos visą laiką informuoja, koks yra užfiksuotas pažeidimas, nurodo, kur kreiptis, ir asmuo turi kreiptis. Jeigu pats vairavo – nurodyti savo duomenis, jeigu vairavo kitas asmuo – nurodyti, koks asmuo vairavo, jeigu kalbame apie KET pažeidimus. Būtinai reikia reaguoti, nes jeigu jūs nereaguosite, institucija priims sprendimą ir tada vykdymas gali persikelti jau ir į Lietuvą.
Ignoravimas yra pati blogiausia pasekmė, kokia gali būti.
– Kokios tai būtų konkrečiau pasekmės? Sąskaitos blokuojamos, antstolis galbūt gali prisidėti?
– Pirmiausia, jeigu mes kalbame apie Europos Sąjungos šalį, turime tokį tarptautinį dokumentą – tai yra Europos Sąjungos Tarybos pamatinis sprendimas dėl finansinių įsipareigojimų, finansinių baudų vykdymo ir pripažinimo Lietuvoje.
Įstaiga, tarkime, labai dažnai tai būna Vokietijos Federacinė Respublika, kreipiasi į Lietuvos apylinkės teismą ir prašo pripažinti jų sprendimą, jau įsiteisėjusį sprendimą, vykdyti Lietuvoje. Teismas dažniausiai skiria dviejų mėnesių terminą tokio sprendimo įvykdymui. Jeigu asmuo šio sprendimo nevykdo ir procese nedalyvauja, tada jau gali prisidėti ir antstoliai, ir sąskaitų areštai – visos teisinės pasekmės.
Jeigu turime trečiosios šalies sprendimą, čia jau yra sudėtingiau, nes turi būti arba kažkokie tarptautiniai susitarimai, arba teisinės pagalbos susitarimai. Bet nereikėtų pamiršti, kad gali tekti antrą kartą gyvenime grįžti į tą pačią šalį, o tada gali prasidėti kiti „smagumai“, nes skola ne žaizda – ypač valstybei ji negyja.
– Ar pranešimai apie baudas turėtų ateiti elektroniniu laišku, ar gali ateiti SMS žinute?
– Na, SMS žinutė yra mažiausiai tikėtinas variantas, bet, be abejo, yra daug institucijų, daug valstybių ir jos veikia skirtingai. Vienos modernesnės, kitos mažiau modernios, bet didžioji dalis vis tik ateina registruotais laiškais.
Elektroniniais laiškais taip pat yra tikėtina gauti, ypač jeigu jūs nuomavotės automobilį ir nurodėte savo elektroninį paštą nuomos sutartyje. Įvykus pažeidimui dažniausiai kreipiamasi į nuomotoją, nuomotojas nurodo jūsų duomenis ir tada pranešimas pasiekia jus.
Be abejo, įstaigai yra daug patogiau susisiekti elektroniniu paštu negu rašyti laiškus, bet didžioji dalis vis tiek eina registruotais laiškais.
Naujausi komentarai