Susidomėjimas išaugo
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas iš viso numato vienuolika išimčių, kada asmuo gali turėti daugybinę pilietybę.
A. Borovko teigimu, nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios gerokai padaugėjo jomis pasinaudoti siekiančių žmonių. Anot teisininkės, daugiausia pastaruoju metu dėl to kreipiasi iki 1990 m. kovo 11 d. iš Lietuvos ištremtų ar išvykusių asmenų palikuonys.
„Nors Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas požiūris į pilietybę yra gana konservatyvus, tačiau Pilietybės įstatyme numatyti tam tikri atvejai, kai asmenims suteikiama galimybė turėti ir Lietuvos, ir kitų šalių pilietybę. Tad, nors kelias į daugybinę pilietybę nevisuomet yra lengvas, tačiau atviras ganėtinai nemažai daliai lietuvių tautos atstovų ar siekiančių jais tapti“, – pažymi A. Borovko.
Nepilnamečių situacija
Anot teisininkės, visų pirma, įgyti kitą pilietybę, neprarasdami Lietuvos, beveik visada gali nepilnamečiai asmenys, kurie Lietuvos pilietybę įgijo gimdami. Vadinasi, jei vaikui gimus bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaikas taip pat ją įgyja ir išsaugo – nepriklausomai nuo to, ar iki pilnametystės taip pat priėmė ir kito iš tėvų arba šalies, kurioje gimė, pilietybę.
„Dėl šios priežasties vaikas kai kuriais atvejais gali pretenduoti net į tris skirtingas pilietybes – mamos, tėvo ir „žemės principą“ (lot. jus soli) taikančios šalies. Tokia šalis yra, pvz., JAV. Tad jei, tarkime, mama yra Lietuvos pilietė, tėvas Lenkijos, o jų atžala gimė Jungtinėse Valstijose – vaikas gali įgyti visų trijų šalių pilietybes. Tiesa, šalys, kaip ir Lietuva, dažniau taiko pilietybės pagal kilmę (lot. jus sanguinis) principą“, – sako A. Borovko.
Pasak teisininkės, pagal numatytas išimtis, Lietuvos pilietybę taip pat išsaugo ir kitos šalies pilietybę iki aštuoniolikos metų įgiję Lietuvos piliečiai pagal gimimą. Prarasti Lietuvos pilietybę negresia ir užsienio piliečių iki aštuoniolikos metų amžiaus įvaikintiems Lietuvos piliečiams. Lietuvišką pasą šalia kitos šalies įgyti gali ir Lietuvos piliečių įvaikinti nepilnamečiai iš užsienio valstybių.
Prireiks archyvų
Kita gyventojų, galinčių turėti ir Lietuvos, ir kitos valstybės pilietybę, grupė – iki 1990 m. kovo 11 d. į užsienį pasitraukę ar ištremti lietuviai ir jų palikuonys. Vis dėlto, A. Borovko teigimu, šiems asmenims taikoma išimtimi praktikoje pasinaudoti neretai yra ganėtinai sudėtinga.
„Norint atkurti Lietuvos pilietybę pagal šią išimtį tenka įrodyti ne tik, kad asmuo išvyko ar buvo ištremtas iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., bet ir tai, kad buvo Lietuvos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. Jų palikuonims taip pat reikia įrodyti ir giminystės ryšius su Lietuvą, savo valia ar per prievartą okupacijos metu, palikusiais lietuviais. Kadangi dažnai kalbame apie daugelio dešimtmečių senumo migracijas, atrasti pasus, gimimo liudijimus ar kitus aktualius dokumentus yra išties sudėtinga – tenka kreiptis į archyvus, tačiau ir juose ne visada pavyksta rasti reikiamų įrašų“, – sako A. Borovko.
Tiesa, teisininkė pažymi, kad pagalbos kreipiasi vis daugiau Lietuvos pilietybę atkurti pasiryžusių išeivijos atstovų. Nepaisant kylančių iššūkių, sėkmės atvejų taip pat netrūksta.
Ginčų objektas
Karštų diskusijų viešojoje erdvėje kyla dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo už nuopelnus Lietuvai arba jos suteikimo išimties tvarka. Tam galimybę taip pat numato Pilietybės įstatymas.
„Ypatingais nuopelnais Lietuvai laikoma veikla, kuri stiprina šalies valstybingumą, didina jos galią ir autoritetą tarptautinėje bendruomenėje. Tačiau tokį indėlį gana sunku objektyviai pamatuoti, todėl Lietuvos pilietybės arba teisės ją išsaugoti suteikimas ar nesuteikimas konkrečiam asmeniui kartais tampa ginčų objektu“, – teigia A. Borovko.
Teisininkė pabrėžia, kad už ypatingus nuopelnus teisę į Lietuvos pilietybę gaunantis asmuo taip pat turi būti integravęsis į Lietuvos visuomenę. Vadinasi, pilietybė pagal šią išimtį gali būti suteikiama, jei asmuo nuolat gyvena Lietuvoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat Lietuvoje negyvena – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių integraciją patvirtinančių įrodymų.
Kitos išimtys
Atskira išimtis taip pat numatyta ir pabėgėlio statusą Lietuvoje turintiems asmenims. Jiems galioja įprasti pilietybės įgijimo natūralizacijos būdu reikalavimai be būtinybės atsisakyti kitų turimų pilietybių.
Dar vienas kelias į dvigubą pilietybę – santuoka su kitos šalies piliečiu, jei dėl santuokos kitos šalies pilietybė suteikiama savaime (lot. ipso facto). A. Borovko pažymi, kad Lietuvos pilietybė dėl santuokos savaime nėra suteikiama, tad ši išimtis aktuali tik tuomet, kai per santuoką įgyjama kitos šalies pilietybė, o Lietuvos pilietybę norima išsaugoti.
Ką rodo statistika?
Lietuvos Migracijos departamento duomenimis, pernai Lietuvos pilietybę iš viso atkūrė 3 762 asmenys – 5 proc. daugiau nei 2024 m. ir net 57 proc. daugiau nei 2023 m. Tai daugiausia buvo Izraelio (1 326), Pietų Afrikos Respublikos (738) ir Brazilijos (513) piliečiai. Pernai 40 asmenų Lietuvos pilietybė buvo grąžinta, o 207 asmenys Lietuvos pilietybę įgijo natūralizacijos tvarka ir kt.
Naujausi komentarai