Surėmė pečius
Tiesą pasakius, naują istorijos lapą miestelio bendruomenė atvertė ir prieš devynerius metus, kai jai vadovauti pradėjo Andrius Balandis. Jis neslėpė: pradžia buvo sunki. „Iki tol nebuvo nei bendruomenės namų, nei buhalterės, ankstesni vadovai ir aktyvas turėjo kitokį bendruomeninio judėjimo matymą. Aš tikrai jų nekritikuoju, noriu pagirti, nes visi darė, stengėsi, aukojo savo laiką. Tikriausiai mes visi darome tai, kas mums atrodo geriausiai. Mūsų tikslas buvo įkurti bendruomenės namus, kad žmonės turėtų kur susieiti“, – pasakojo A. Balandis.
Per pirmąjį susirinkimą naujojo pirmininko išsakyta vizija, kad namai turi būti atviri visiems nariams, kad jų raktus turėtų ne vienas ir visi būtų šeimininkai, galintys pasikviesti draugų, svečių, buvo sutikta skeptiškai. Laikas parodė: mintis buvo teisinga, nes iki šiol nei kas buvo sugadinta, nei dingo.
Kai jau buvo apsispręsta dėl vietos – Dotnuvos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje, – bendruomenė kreipėsi į kunigą, o jis – į savo valdžią. Gavus leidimą išsinuomoti vieną iš pastatų penkiolikai metų, užvirė atnaujinimo darbai – didžiąją jų dalį darė patys žmonės.
Moterys suorganizavo kelis nereikalingų daiktų turgelius, surinko kelis šimtus eurų ir juos skyrė remontui reikalingoms medžiagoms įsigyti. Viena bendruomenės narė parengė projektą Kėdainių rajono savivaldybei. Už gautus 2 tūkst. eurų bendruomenė nusipirko plytelių grindims. Kitam projektui Kėdainių rajono savivaldybė vėl skyrė tokią pat sumą, už ją pavyko sutvarkyti lubas.
„Likusius pinigėlius sunešė patys žmonės, nes buvo tik stogas ir sienos, dar reikėjo keisti duris, langus, atlikti nemažai kitų darbų. Džiaugiamės, kad geranoriškai prisijungė Dotnuvos išeiviai, vienas jų padovanojo visą oras–vanduo šildymo sistemą, kėdžių, kitų baldų. Svarbiausia, kad net nereikėjo prašyti, pirmiausia sulaukdavome klausimo, ko mums reikia. Tai labai motyvavo, bendruomenės namus įsirengėme per vienus metus ir atidarėme kartu švęsdami Naujuosius“, – džiaugėsi pašnekovas.
A. Balandis prisipažino: pradžioje streso tikrai buvo nemažai. „Surėmę pečius, sunkumus įveikėme palyginti greitai. Dabar jo nejaučiu, jei stresas būtų nuolatinis, tikrai būčiau atsisakęs išsikelto tikslo, čia gi ne ta vieta, kur neturi pasirinkimo: būti ar nebūti“, – sakė bendruomenės pirmininkas.
Turtinga istorija
Dotnuvos bendruomenės namai veikia miestelio širdyje, kur išties gera aura. Viename Dotnuvos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno ansamblio pastatų bernardinų vienuoliai 1796 m. įsteigė trijų klasių mokyklą, vėliau išaugusią į penkiaklasę. Kadangi Dotnuvos bernardinai aktyviai dalyvavo 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimuose, Rusijos valdžia 1835 m. uždarė vienuolyno mokyklą, o 1864 m. – ir vienuolyną.
Laikas, įvykiai ir žmonės nuniokojo pastatus, tad 2018 m. Dotnuvos bendruomenei teko įdėti nemažai pastangų ir širdies, kad bendriems namams pasirinkta vieta atgimtų. „Ten ir turėjo būti trauka, ir mums pavyko 100 proc.“, – džiaugėsi pašnekovas.
Dabar erdvė naudojama ne tik kultūros renginiams – čia vyksta ir fotosesijos, vestuvės, krikštynos. Bendruomenės namai pulsuoja gyvybe visais metų laikais.
Dažno Kauno regiono bendruomenės centro vizitinė kortelė yra kokia nors šventė. Dotnuviškiai tokios neturi, bet tai nereiškia, kad čia kultūrai skiriama mažai dėmesio. Nuolat organizuojamos meno darbų parodos. Tuo rūpinasi dvi bendruomenės narės: Eligija Venclovienė ir Violeta Vegelevičienė. Jos ieško įdomių menininkų, kuria ir pačios. Entuziastinga Marčių šeima rengia viktorinas, žaidimus, kultūros skyriaus darbuotoja Danguolė Špokienė – koncertus ir kitus renginius.
Pirmininko nuomone, bendruomenė turėtų keistis, nes entuziastai nusivilia, kai, atidavę daug jėgų, skyrę asmeninio laiko, renginyje sulaukia saujelės dalyvių. „Bendruomenė turėtų tapti erdve, kur žmonės reiškiasi individualiai. Tai būtų terpė, kur realizuojami savi pomėgiai, idėjos, mintys. Manau, nereikėtų stengtis daryti masinių renginių. Vertėtų koncentruotis į mažesnius, orientuotus į bendraminčius ar draugus, nes jie, paviešinus renginį socialiniuose tinkluose ar kaip nors kitaip, visada noriai prisijungia. Pastebiu, kad žmonės turi įvairių nišinių pomėgių, kurie dar nelabai populiarūs visuomenėje. Vis dažniau pagalvoju, kaip bendruomenė turėtų atrodyti ateityje, nežinau, ar teisingos mano mintys, bet, manau, pokyčių išties reikia“, – prisipažino pašnekovas.
Brandina naujas idėjas
Įsirengus bendruomenės namus, veikloje, pasak A. Balandžio, atsirado šioks toks sąstingis, ramybės periodas, nes realiai nebeliko, ką daryti. „Jei jau pradedi galvoti, ko mums dar reikia, matyt, nieko nereikia, nes jei išties reikia, galvoti nereikia, pati problema bado akis. Dabar vėl jaučiu šiokį tokį kilimą, turime naujų minčių ir idėjų“, – patikino pirmininkas.
Viena jų – viso vienuolyno komplekso apšvietimas. „Vėlgi, nereikia visko supopsinti, norisi išsaugoti originalumą, autentiškumą. Važiuodamas per Lietuvą matau, kiek daug gražių dalykų sugadinta. Pastatai, erdvės turėtų pasakoti savo istorijas“, – samprotavo pašnekovas.
Bendruomenė turėtų tapti erdve, kur žmonės reiškiasi individualiai.
Bendruomenė puoselėjo planus antram gyvenimui prikelti istorinį Dotnuvos malūną, kuris neabejotinai būtų tapęs dar vienu traukos centru. Malūną bendruomenė buvo išsinuomojusi, turėjo planų, tačiau, užklupus pandemijai, viskas sustojo.
„Po metų Turto bankas nusprendė objektą ruošti pardavimui. Tada teko sustoti galutinai: nuomotis, kai vyksta aukcionai ir neturi pirmumo teisės, beprasmiška, susirinkime priėmėme sprendimą, kad negalime investuoti lėšų ir jėgų į objektą, kurio ateitis neaiški. Šiuo metu Dotnuvos malūnas jau parduotas, turi naują šeimininką. Žiūrėsime, kaip viskas dėliosis toliau“, – sakė A. Balandis.
Dotnuviškiai galvoja ir apie bendruomeninį verslą. Pasak pirmininko, didelių verslų šiuo metu gal ir nepavyktų sukurti, bet vienas kitas žmogus čia tikrai galėtų atrasti savo nišą, imtis atlygintinos veiklos. „Juolab kad jau įrengta vienuolyno pirtis, kas nors iš bendruomenės narių galėtų ją prižiūrėti, teikti pirties paslaugas ar rengti edukacijas. Gal kas nors iš to išsirutulios?“ – samprotavo pašnekovas.
Skaičius kinta
Dažnos bendruomenės pirmininkas pripažįsta, kad bendruomenė sensta, jaunimo nėra, o jei yra, sunku įraukti į veiklą. „Norėtume, kad su jaunimu būtų geriau. Anuomečiai vaikai, kurie savo rankutėmis nešiojo plytas ir pagal savo jėgas prisidėjo prie bendruomenės namų atnaujinimo, tvarkė aplinką, dabar jau paaugliai ar vyresni, dar ateina, nors jaunystėje būna etapas, kai niekas nebeįdomu, rūpi kiti reikalai. Kai kurie jų vėliau sugrįžta į bendruomeninę veiklą. Norėtųsi, kad ateitų daugiau, kartu suprantu, kad ne visiems tie dalykai įdomūs, kad negali reikšti kokių nors pretenzijų, tiesiog reikia kantriai išlaukti“, – įsitikinęs A. Balandis.
Mažiausiai Dotnuvos bendruomenę sudarė 60 asmenų, daugiausia – per 100. Šiuo metu ji vienija per 70 žmonių. Skaičius nuolat svyruoja: senyvo amžiaus dotnuviškiai traukiasi iš aktyvios veiklos, kiti – dėl kitokių priežasčių, tačiau bendruomenė pasipildo ir naujais žmonėmis: tais, kurie atsikelia gyventi. Aktyvesnių skaičiuojama dvylika, jie ne tik nori būti nariais, bet ir prisideda prie renginių organizavimo ir kitų veiklų.
Trauktis neketina
Devintus metus bendruomenei vadovaujantis A. Balandis „Bendruomenių dieną“ patikino: „Kol kas man malonu tai daryti, trauktis neketinu. Nežinau, kaip bus ateityje, bet norėčiau miestelį matyti laisvesnį, liberalesnį, atviresnį įvairių pažiūrų žmonėms. Kad jie galėtų reikštis, vyktų įvairesni renginiai. Pradžia jau yra: šiemet antri metai Dotnuvoje vyks festivalis „Gotų naktis“. Tai nišinis renginys ir labai džiaugiuosi, kad jį organizuoti padeda savanoriai. Tikimės, kad festivalis turės tęstinumą. Bendruomenė šiemet rengia autentiškų patirčių festivalį „Lėtai“, – planais dalijosi pašnekovas.
A. Balandį, jo žodžiais, labiausiai motyvuoja miestelis ir čia gyvenantys žmonės. „Ir aš, ir mano žmona esame gimę ir užaugę Dotnuvoje. Mūsų šeima yra giliai įleidusi šaknis į šią vietą, mano vaikai yra jau dešimta čia gyvenanti karta, todėl mums labai svarbi miestelio dabartis ir ateitis. Mėgstu šio krašto istoriją – tai irgi ne mažesnis variklis, užvedantis ką nors daryti Dotnuvoje“, – tvirtino bendruomenės pirmininkas.
Rubrika „Bendruomenių diena" dienraštyje „Kauno diena“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 9 000 eurų.
Naujausi komentarai