Kasmet rengiami dešimtokų lietuvių kalbos ir matematikos žinių patikrinimai visada buvo tik formalumas. Tačiau jau nuo naujų mokslo metų moksleiviai, įvertinti mažesniu nei 4 balu, į 11-ą klasę būtų nebegalėję patekti.
„Kad vaikai galėtų iš esmės su kuolu keliauti į kitą klasę, mano galva, tai yra neteisinga“, – sakė Seimo narys Simonas Kairys.
„Išlaikyti lietuvių kalbą ir matematiką ketvertui turėtų būti tiesiog kaip ABC“, – teigė Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tačiau, likus keliems mėnesiams iki rudens, valdantieji griežtus reikalavimus nusprendė panaikinti.
„Tas slenkstis, kuris buvo numatytas praėjusios Vyriausybės, kad tie, kurie neišlaiko, negali eiti į gimnazijos klases, dabar yra panaikintas“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Jeigu slenkstis būtų taikytas praėjusiais mokslo metais, pagrindinio išsilavinimo nebūtų įgiję daugiau nei 4 tūkst. mokinių. Tai yra apie 15 proc. visų dešimtokų. Vienintelis kelias būtų kartoti mokslo metus arba stoti į profesinę mokyklą.
„Profesinis ugdymas tampa nesąmoningu pasirinkimu, tarsi mokinių atrūšiavimu, kad vienas mokinys nėra vertas eiti į gimnaziją, jis vertas tik profesinio ugdymo“, – kalbėjo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.
Bent minimalių žinių iš dešimtokų pareikalavo dar praėjusios kadencijos Seimas. Bet sprendimo įgyvendinimas buvo ne kartą atidėtas. Tą patį siūlyta daryti ir šįkart.
„Tai paimkime, padarykime pauzę, pasiruoškime ir padarykime mūsų švietimo sistemą konkurencingą, nes ko nepatirs ir su kuo nesusidurs vaikas mokykloje, jis su tuo susidurs realiame gyvenime“, – sakė S. Kairys.
Anot opozicijos, dabar pasirinkta ne problemas spręsti, o tik užmerkti akis ir palikti mokinių rezultatus likimo valiai.
„Yra viskas tik apie šiandien: kaip palengvinti, patrumpinti mokslo metus, nuimti karteles, palengvinti gyvenimą iš esmės“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Švietimo ekspertas kritikos žeria abiem pusėms. Vieni reformai visiškai nepasiruošė, kiti – galutinai sužlugdė.
„Matote, kaip gera idėja yra sukompromituojama ir galiausiai nieko nebepriimama, viskas atšaukiama. Nors sprendimo, ką daryti su gimnazistais, kurie nenori mokytis, reikėjo, viskas padaryta nemokšiškai, neprofesionaliai“, – sakė Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Pernai lietuvių kalbos slenkstinio lygio nepasiekė apie 11 proc. mokinių, matematikos – beveik 18 proc.
Anot S. Kairio, tai rodo, kad dar iki 10-os klasės prastai besimokantys vaikai negauna pakankamai dėmesio.
„Jeigu mes sistemai, tai yra savivaldybių švietimo skyriams, mokyklų vadovams, pedagogų bendruomenei, siunčiame signalą, kad PUPP yra tik diagnostinio pobūdžio veiksmas procese, tai kaip jūs įsivaizduojate, kaip rimtai visa sistema žiūrės į pagalbą vaikui?“ – klausė S. Kairys.
Parlamentarė Vilija Targamadzė stebėjosi, kad, užuot ieškojus būdų, kaip suteikti pagalbą blogai besimokantiems, nuspręsta minimalių balų išvis nereikalauti.
„Iš klasės į klasę – juk čia ne procesas, kad tu atėjai, jokių mokymosi rezultatų nepasiekei ir gali toliau judėti. Taip neturėtų būti. Be to, yra juk 8 klasės pasiekimų patikrinimas, tai dar stipresnis signalas, vėl galima suteikti pagalbą“, – sakė V. Targamadzė.
Anot politikės, valdantieji pamiršo lengvesnį sprendimo būdą – gavus nepatenkinamą balą, pagrindinio ugdymo patikrinimą tiesiog perlaikyti.
„Jei pirmą kartą neišlaikai, tada galima duoti intensyvią pagalbą, pakartotinį laikymą padaryti žymiai vėliau“, – kalbėjo V. Targamadzė.
Pokyčių iniciatoriai sako, kad 10-os klasės patikrinimai neturi tapti egzaminais. Tai tik galimybė pastebėti spragas ir tinkamai pasiruošti brandos egzaminams.
„Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų neišlaikę 30 proc. mokinių sėkmingai išlaiko valstybinius brandos egzaminus“, – sakė V. Šukevičienė.
Vis dėlto ši dalis – per maža. Tad prasčiau besimokantiems ministrė žada daugiau dėmesio.
„Jau dabar yra skirta 20 valandų konsultacijų spragoms išlyginti, jas apmoka valstybė. Mes turime padaryti, kad vaikai ateitų, nes šiandien jie neateina“, – sakė R. Popovienė.
Parlamentas šiandien taip pat atšaukė ir kitą reikalavimą – išlaikyti tris brandos egzaminus norint gauti atestatą. Būsimiems dvyliktokams pakaks dviejų.
Naujausi komentarai