Dėl užsitęsusių teismų Lietuva gali brangiai sumokėti: pareikalavo mažiausiai 11 mln. eurų

Kai kurie verslo sandoriai baigiasi nesėkmingai. Santykius tenka aiškintis teisme, o jei ir šis nepadeda, kaltų tenka ieškoti kitur.

„Apie 50 bylų kiekvienais metais pradedama prieš valstybes, kai investuotojas ginčija, kad valstybė, kurioje investuota, padarė kažkokius neteisėtus veiksmus“, – sakė VU Teisės fakulteto dėstytojas, advokatas Gintautas Bartkus.

Šįkart kaltinimai Lietuvai – iš Serbijos. Neva Lietuva neužtikrino teisingumo, o dėl ilgo bylinėjimosi Serbijos dujų bendrovė prarado dešimtis milijonų eurų.

„Kur būtų referuojama išimtinai į mūsų valstybės institucijų neveikimą, tarptautinio arbitražo mastu matau pirmą kartą“, – teigė teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis.

Prieš 20 metų užsimezgę verslo ryšiai tarp Serbijos įmonės „Srbijagas“ ir Lietuvos bendrovių „Arvi ir Ko“ bei „Sanitex“ baigėsi beveik dešimtmetį užsitęsusiu bylinėjimusi. Lietuvos verslininkai tada pripažinti skolininkais.

„Buvo priteista apibendrintai 550 tūkst. eurų“, – sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Virgilijus Grabinskas.

Deja, serbai šių pinigų taip ir negavo, mat per tą laiką Lietuvos bendrovės bankrutavo.

LNK stop kadras

Dabar Serbija žalos atlyginimo reikalauja iš Lietuvos valstybės – mažiausiai 11 mln. eurų.

„Teisingumo ministerija jau juda keliu, kaip sakoma, toliau ginčytis, nes, natūralu, tokios pozicijos nepriimame“, – teigė M. Dobrovolskis.

„Pažiūrėkime į lietuvišką statistiką. Mūsų teismai galbūt turi ir kitų problemų, bet jie yra pasiutusiai greiti“, – sakė advokatas, arbitražo ekspertas Paulius Docka.

Pagal bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva – viena greičiausių. Europos Sąjungos vidurkis – apie dveji metai. Lietuvoje bylos išnagrinėjamos vidutiniškai per metus.

„Kiekvienais metais Europos Komisija pateikia tokią švieslentę, kurioje skaičiuojama, kiek užtrunka bylos, koks jų ilgumas ir panašiai. Tai Lietuva šiuo požiūriu yra labai gerai atrodanti valstybė“, – aiškino G. Bartkus.

Vis dėlto serbai ir lietuviai teismuose aiškinosi aštuonerius metus. Bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas šiek tiek stebisi iškeltu ieškiniu valstybei, mat jame pamiršta paminėti itin svarbi detalė.

„Faktas, kuris paaiškėjo jau nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, kad Kipro teisme, kitoje valstybėje – Kipro Respublikoje – yra pradėtas procesas dėl sprendimo panaikinimo, ir tas procesas būtų turėjęs tiesioginę įtaką Lietuvos teisme nagrinėjamai bylai“, – sakė V. Grabinskas.

Lietuva bylą atvertė dar 2016-aisiais, o dėl Kipro procesą turėjo sustabdyti mažiausiai penkeriems metams. Kipre sprendimas priimtas tik 2023-iaisiais.

„Mūsų teisme labai operatyviai buvo atnaujinta byla. Spalį gauta informacija, lapkritį atnaujintas bylos procesas, posėdis įvyko sausio mėnesį, o vasario 8 dieną buvo priimtas galutinis sprendimas“, – teigė V. Grabinskas.

Panašių tokio masto bylų, susijusių su Lietuva, yra apie devynias. O ši – tikrai ne didžiausia.

„Palyginus tai nėra didelė suma, nes, pavyzdžiui, viena iš bylų, kurią inicijavo „Belaruskalij“ prieš Lietuvos Respubliką, yra dėl 12 mlrd. eurų. Jei kalbėtume apie bylas, kurios jau pasibaigė, pavyzdžiui, „Veolia“ byla – 100 mln. eurų“, – sakė G. Bartkus.

Pastaroji baigėsi taikos sutartimi ir Lietuvai priteistais 35 mln. eurų.

Anot teisininkų, daugumą bylų mūsų šalis laimi. Sunerimti reikėtų nebent tada, jei ieškiniai pasipiltų vienas po kito.

„Tarkime, Ispanija yra pralaimėjusi kelis šimtus bylų, susijusių su saulės energetika, ir neįgyvendina šitų teismų sprendimų, arbitražų sprendimų, ir jų neišmokėta suma yra apie 1,6 mlrd. eurų. Tai va čia jau yra tamsesnė dėmelė“, – sakė P. Docka.

Kai kurios valstybės investiciniams ginčams spręsti turi specializuotus teismus. Ministerija reformų imtis neskuba.

„Manome, kad dabartiniai bendrosios kompetencijos teismai tikrai yra gebantys susitvarkyti“, – teigė M. Dobrovolskis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ir teisininkai sako, kad pirmiausia derėtų palaukti sprendimo. O arbitraže byla gali užsitęsti ir penkerius metus.

„Po kiekvieno pralaimėjimo reikia analizuoti, kas buvo blogai“, – sakė P. Docka.

Jei arbitražas Lietuvai būtų nepalankus, anot ekspertų, didžiausia žala – ne finansinė.

„Tai yra išbandymas ir testavimas, ta prasme, Lietuvos teismų sistemos. Ir ypač investicijų kontekste“, – sakė Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkė Vitalija Baranovienė.

Dalis verslininkų į Lietuvą, neva, žiūrėtų atsargiau.

„Investuotojai skaičiuoja, kiek jiems tas atsipirkimas, kiek problemiška tam tikra jurisdikcija ir kiek tai yra rizikos. Ir jei neveikia tam tikri mechanizmai, tai gali būti signalas“, – teigė V. Baranovienė.

„Vienintelis dalykas, kuo išsiskiriame, labai neigiamu dalyku, yra tai, kad mūsų teismai yra blogiausiai finansuojami iš visos Europos“, – sakė G. Bartkus.

Pagal valstybės išlaidas vienam gyventojui esame priešpaskutiniai.

„Akivaizdu, kad finansavimas yra visiškai nepakankamas, o tai, aišku, anksčiau ar vėliau atsilieps ne tik kokybei, bet ir nagrinėjimo greičiui“, – sakė G. Bartkus.

Šių metų biudžete teismams skirta 121 mln. eurų. Apie 10 proc. daugiau nei pernai.