Nuo seno tikėta, kad Joninių naktis yra stebuklinga. Žmonės rinkdavo vaistažoles, nes buvo manoma, kad būtent šiuo metu jos įgauna ypatingų gydomųjų galių. Iš surinktų žolynų būdavo verdamos arbatos, jais puošiami namai ir tvartai, siekiant apsaugoti šeimą bei gyvulius nuo nelaimių.
Svarbi šventės dalis buvo vainikų pynimas. Merginos pindavo vainikus iš įvairių lauko gėlių ir žolynų, juos dėvėdavo per šventę, o vėliau plukdydavo upėse ar ežeruose, bandydamos nuspėti savo ateitį. Joninių naktį taip pat būdavo kūrenami laužai, per kuriuos jaunimas šokinėdavo tikėdamas, kad tai atneš laimę, sveikatą ir sėkmę.
Neatsiejama Joninių tradicija – paparčio žiedo paieškos. Nors paparčiai nežydi, lietuvių tautosakoje pasakojama, kad būtent šią naktį pražysta stebuklingas paparčio žiedas. Tikėta, kad jį suradęs žmogus taps laimingas, išmintingas ir galės suprasti gamtos paslaptis.
Atėjus krikščionybei, Rasų šventė buvo susieta su Šv. Jono Krikštytojo diena, todėl birželio 24-ąją vardadienį švenčia visi Jonai ir Janinos. Tačiau iki šiol Joninės išlieka švente, kurioje susipina senosios baltų tradicijos, gamtos pagerbimas ir vasaros džiaugsmas.
Naujausi komentarai