Kauno technologijos universiteto (KTU) Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas Šarūnas Grigaliūnas pažymi, kad atostogų sezonas sukčiams sudaro ypač palankias sąlygas: keliautojai jungiasi prie viešųjų belaidžių tinklų, naudojasi daugybe rezervavimo ir transporto programėlių, atsiskaito neįprastose vietose ir socialiniuose tinkluose dalijasi kelionės akimirkomis.
Tuo pat metu dirbtinis intelektas (DI) leidžia sukčiams kurti vis įtikinamesnius laiškus, svetaines, balso ar vaizdo klastotes. Todėl kartais pakanka vieno nepatikrinto paspaudimo.
Lengvesnis taikinys
Š. Grigaliūno teigimu, keliautojas tampa lengvesniu taikiniu, nes yra išsiblaškęs, skuba ir baiminasi, kad gali sutrikti kelionės planai ar jis gali prarasti sumokėtus pinigus.
Šią tendenciją patvirtina ir 2026 m. statistika. „Check Point Research“ duomenimis, 2026 m. gegužę svetingumo, kelionių ir poilsio sektoriaus organizacijos vidutiniškai patyrė 2 291 kibernetinę ataką per savaitę. Tai buvo 24 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Tą patį mėnesį užregistruota 47 318 naujų su kelionėmis susijusių domenų, o vienas iš 112 buvo priskirtas kenksmingų arba įtartinų domenų kategorijai. Šie skaičiai nereiškia, kad kiekvienas keliautojas neišvengiamai susidurs su kibernetine ataka, tačiau rodo, kad atostogų sezonui sukčiai ruošiasi sistemingai ir dideliu mastu“, – sako profesorius.
Viešasis „Wi-Fi“
Dažniausios keliautojų klaidos, pasak Š. Grigaliūno, iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai nekaltos. Žmonės paspaudžia e. paštu ar SMS žinute gautą rezervacijos nuorodą, įsidiegia tariamą oro linijų bendrovės programėlę ar netikėtai pasiūlytą naršyklės atnaujinimą, prisijungia prie telefono automatiškai pasiūlyto belaidžio tinklo arba skirtingose paskyrose naudoja tą patį slaptažodį.
„Riziką didina ir nenaudojamas daugiafaktoris autentifikavimas, silpnas telefono atrakinimo kodas, automatinis prisijungimas prie anksčiau naudotų belaidžių tinklų ir be priežiūros paliktas įrenginys. Ypač pavojinga pasitikėti interneto svetaine vien todėl, kad ji atsivėrė prisijungus prie viešbučio ar oro uosto tinklo“, – pastebi jis.
Naudojantis viešaisiais belaidžiais tinklais taip pat svarbu įvertinti galimas saugumo rizikas. Nors dauguma interneto svetainių ir programėlių ryšį šifruoja, todėl paprastas duomenų perėmimas tapo gerokai sudėtingesnis nei prieš dešimtmetį, vartotojas nekontroliuoja tokio tinklo infrastruktūros ir dažnai negali patikimai nustatyti, kas jį administruoja.
„Svarbu suprasti ir tai, kad naršyklėje rodoma spynelės piktograma patvirtina tik šifruotą ryšį su konkrečia interneto svetaine. Ji negarantuoja, kad ši iš tiesų priklauso bankui, oro linijų bendrovei ar rezervavimo platformai. Netikra svetainė taip pat gali naudoti šifravimą ir turėti galiojantį sertifikatą“, – pabrėžia profesorius.
Šią riziką aiškiai parodė 2026 m. atskleista „CaptiveCrunch“ kampanija. „Microsoft Threat Intelligence“ nustatė, kad su „Midnight Blizzard“ siejama grupė „Storm-2945“ manipuliavo viešbučių ir kitų viešųjų vietų belaidžių tinklų DNS bei HTTP srautu. Keliautojai buvo nukreipiami į netikrus prisijungimo puslapius arba jiems buvo siūloma įdiegti tariamus naršyklės ar operacinės sistemos atnaujinimus.
„Įdiegta kenkėjiška programinė įranga galėjo rinkti slaptažodžius, sesijų žetonus, fiksuoti klavišų paspaudimus, pasiekti failus, taip pat vykdyti garso ir vaizdo stebėseną. Tai nereiškia, kad visi viešbučių belaidžiai tinklai yra pažeisti, tačiau šis atvejis parodo, kad šiuolaikinės grėsmės neapsiriboja vien pasyviu duomenų srauto perėmimu. Vis dažniau derinamas tinklo infrastruktūros pažeidimas, socialinė inžinerija ir vartotojo skatinimas pačiam įdiegti kenkėjišką turinį“, – dalijasi jis.
Mato ne tik draugai
KTU profesoriaus teigimu, naudojantis elektroniniu banku, atliekant mokėjimus, jungiantis prie darbinio e. pašto, organizacijos sistemų ar debesijos saugyklų, taip pat keičiant slaptažodžius, saugiausia rinktis mobilųjį internetą, asmeninį prieigos tašką arba kitą patikimą ryšį.
„Viešajame belaidžiame tinkle tokių veiksmų reikėtų vengti. Jei viešuoju tinklu naudotis būtina, jo pavadinimą reikėtų pasitikslinti su viešbučio, oro uosto ar kavinės darbuotoju, išjungti automatinį prisijungimą prie belaidžių tinklų ir failų bendrinimą, naudoti oficialias programėles ir patikimą VPN paslaugą, neignoruoti įspėjimų dėl saugumo sertifikato“, – sako jis.
Š. Grigaliūnas papildo, kad socialiniuose tinkluose realiuoju laiku skelbiamos atostogų akimirkos taip pat gali kelti grėsmę saugumui. Nuotrauka gali atskleisti dabartinę žmogaus buvimo vietą, viešbutį, kuriame jis apsistojęs, kambario numerį, kelionės trukmę ar net tai, kad jo namuose tuo metu nieko nėra.
„Tokia informacija gali padėti sukčiams kurti konkrečiam žmogui pritaikytus scenarijus, pvz., apsimesti viešbučio darbuotoju ir reikalauti papildomai sumokėti“, – pasakoja jis.
Š. Grigaliūnas pažymi, kad DI keičia tai, kaip atrodo šiuolaikinės kibernetinės apgaulės. Anksčiau įtarimą dažnai sukeldavo prasta kalba, neįtikinamas tekstas ar akivaizdžiai suklastotas turinys, o šiandien DI leidžia sukčiams kurti vis profesionalesnius ir konkrečiam žmogui pritaikytus pranešimus.
Gavus įtartiną pranešimą nereikėtų spausti jame pateiktos nuorodos ar skambinti nurodytu telefono numeriu.
Naujausi komentarai