„Pažangą žmogaus teisių srityje mes turime matuoti rezultatu žmogui – tai yra, ar iš tiesų žmogui pavyksta pereiti tą tiltą nuo formaliai egzistuojančios teisės, nuo formalumo iki kasdienybės, iki realybės, ar prieš tai nereikia kovoti“, – 2025 metų žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaitos pristatyme antradienį kalbėjo Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.
Kaip nurodoma ataskaitoje, smurto paplitimo srityje praėjusiais metais nenustatyta reikšmingų pokyčių, vyrauja panašios tendencijos, kaip buvo ne vienus ankstesnius metus.
Tiesa, praėjusiais metais apie 1,5 tūkst. išaugo pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius, iš viso sulaukta 55 tūkst. 873 pranešimų.
Užregistruotos 4,3 tūkst. su smurtu artimoje aplinkoje susijusios nusikalstamos veikos, 75 proc. nuo šių nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų – moterys.
„Smurtas artimoje aplinkoje išlieka smurtu iš esmės lyties pagrindu, nes dauguma nukentėjusių – trys ketvirtadaliai – yra moterys. Taip pat (dauguma – BNS) pažeidėjų yra vyrai, 85 proc. įtariamųjų ar kaltinamųjų, tai yra būtent tų, kurie jau nukeliavo iki teisėsaugos institucijų, ir toliau išlieka vyriškos lyties“, – sakė E. Leonaitė.
2025 metais nežymiai sumažėjo išduotų smurto artimoje aplinkoje orderių skaičius, tačiau net 54 proc. jų buvo skirti pakartotinai: 3 tūkst. 159 orderiai buvo skirti asmenims, kuriems ši priemonė taikyta daugiau kaip du kartus, vienam asmeniui – 14 kartų.
Šioje srityje esminiais iššūkiais išlieka neįtvirtinta sisteminio smurto samprata ir ilgalaikės apsaugos nuo pakartotinio smurto mechanizmo trūkumas, kibernetinis bei seksualinis smurtas.
Pozityviais proveržiais reprodukcinių teisių apsaugos srityje įvardyta gegužę pradėta teikti pozityviosios intervencijos šeimų lankymo paslauga ir Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kuriuo buvo vertintas pagalbos prieinamumas dirbtinio apvaisinimo srityje.
„Vis tiktai reikia pripažinti, kad net ir po šio KT nutarimo tokio sisteminio požiūrio į reprodukcines teises kaip žmogaus teisių dalį, kaip į privataus gyvenimo dalį šiek tiek trūksta, nes net ir po KT nutarimo ši paslauga vis dar turėtų būti prieinama tiktai medicininio nevaisingumo diagnozę turinčioms moterims. Taigi tobulėjimui vis dar yra vietos“, – kalbėjo Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
Esminiais iššūkiais išlieka paslaugų – kaip kontracepcijos priemonių kompensavimas ir medikamentinis nėštumo nutraukimas – prieinamumas, švietimas lytinės ir reprodukcinės sveikatos tema, fragmentiškas reprodukcinės teisės reguliavimas ir asmens autonomijos neužtikrinimas.
„Civiliniame kodekse vis dar yra įtvirtinta galimybė tam tikrais atvejais atlikti sterilizaciją asmenims su negalia be jų sutikimo, kas akivaizdžiai pažeidžia asmens autonomiją“, – teigė Seimo kontrolierė.
Trūksta skaidrumo
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalis išlieka stabili ir sudaro apie 7,5 proc. šalies gyventojų. Teigiamai vertinamas integracijos sistemos stiprinimas: gerinamas informacijos prieinamumas pažeidžiamiems bei įvairių tautinių grupių asmenims, diegiamos inovatyvios priemonės, vertimo paslaugos ir tobulinamos pažeidžiamumo nustatymo procedūros.
„Nerimą kelia vis dar išliekanti gana didelė vadinamoji socialinė distancija, nes pagal socialinės distancijos tyrimą 43 proc. apklaustųjų vis dar nenorėtų gyventi kaimynystėje su žmonėmis iš Centrinės Azijos, 42 proc. su žmonėmis iš Rusijos, 23 proc. iš Baltarusijos“, – nurodė E. Leonaitė.
Ataskaitoje dėl skaidrumo trūkumo kritiškai vertinama vadinamoji apgręžimo politika, nes iki galo nėra aišku, kokiais atvejais asmenims sudaroma galimybė pateikti prieglobsčio prašymą.
Seimo kontrolierės teigimu, nors pasienio kontrolės punktuose tokių prašymų skaičius mažėja, nustatyta atvejų, kai žmonėms iš Afrikos ir Azijos valstybių nebuvo sudaryta galimybė jų pateikti.
Lietuvoje 2025 metais įtvirtinta tinkamo sąlygų asmenims su negalia pritaikymo sąvoka, o atsisakymas jas tinkamai pritaikyti pripažintas diskriminacija negalios pagrindu.
„Klausti reikėtų ne, ką asmuo galėtų padaryti su savo negalia, o kokias kliūtis kuria valstybė ir kokie valstybei kyla įsipareigojimai, kad tos kliūtys būtų naikinamos“, – pabrėžė J. Miliuvienė.
Anot jos, nepaisant šio pokyčio, asmenų su negalia teisių užtikrinimo srityje išlieka nemažai iššūkių – trūksta paslaugų bendruomenėje, išlieka didelis institucinės globos mastas, o asmenų su negalia galimybės dalyvauti darbo rinkoje ir savarankiškai priimti sprendimus tebėra ribotos.
Praėjusiais metais dirbo tik 31,5 proc. darbingo amžiaus žmonių su negalia, o 10,6 tūkst. asmenų buvo pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje.
J. Miliuvienė teigė, kad didžiausias iššūkis šiuo metu yra ne tolesnis teisės aktų tobulinimas, o jau priimtų pokyčių įgyvendinimas praktikoje.
Realių pokyčių vis dar nėra
Nors vyksta pozityvūs pokyčiai gerinant kalėjimų infrastruktūrą, vis dar yra užstrigęs naujo kalėjimo statybos projektas bei, anot E. Leonaitės, smulkūs pokyčiai nereiškia, kad įvyko reikiamas lūžis siekiant užtikrinti nuteistųjų teisių atitikimą tarptautiniams standartams.
Tarp svarbiausių iššūkių: naudojama bendrabučio tipo infrastruktūra, darbuotojų ir psichologų trūkumas, smurtas ir kriminalinė subkultūra, konfidencialių pranešimo būdų trūkumas, ribotos galimybės įgyti darbo rinkoje paklausią kvalifikaciją, nepakankamai išnaudojama resocializacija ir lygtinis paleidimas.
Kalbant apie LGBTIQ+ asmenų teisių užtikrinimą, J. Miliuvienė pabrėžė, kad nors teisiniame lygmenyje pozicijos šiuo klausimu iš esmės yra aiškios, realių pokyčių vis dar nėra.
„Nors teismų keliu galima tą (įteisinti partnerystę – BNS) padaryti, iki šiol mes kaip ir žinome, kad tų pokyčių vis dar nėra, bylos teismuose yra sprendžiamos. Pirmasis nutarimas pripažinti partnerystę buvo priimtas praėjusių metų rugpjūtį, per metus išspręstos tokios 27 bylos, 18 prašymų yra patenkinti, tačiau iš valstybės kokio nors sprendimo šitoje srityje nematyti“, – kalbėjo Seimo kontrolierė.
Kaip rašė BNS, pernai balandį KT paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
Taip teismas atvėrė galimybę lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje registruoti per teismus, kol Seimas nepatvirtins detalesnės tvarkos, kaip turi būti reglamentuojami kartu gyvenančių nesusituokusių porų santykiai.
Tačiau Teisingumo ministerija nuo kovo mėnesio aukštesnės instancijos teismui apskundė kelis sprendimus įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Jais prašoma įvertinti, ar žemesnės instancijos teismas neviršijo įgaliojimų pripažindamas partnerystę, kol Seime nėra priimtas ją reglamentuojantis teisės aktas.
J. Miliuvienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad teisinių instrumentų trūkumas labai aktualus ir kalbant apie teisinio lytinės tapatybės pripažinimo procesą, kuris Lietuvoje vis dar „nėra orus“ ir to negalima įgyvendinti administracine tvarka.
Nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje su musulmonais
2025 metais buvo nustatyta 48 proc. daugiau smurto ir priekabiavimo prevencijos pažeidimų. Daugiausiai jų fiksuota apdirbamojoje gamyboje, švietime, statyboje ir transporte.
Anot Seimo kontrolierių, tai rodo šios srities mokymų stoką, tinkamo pranešimo apie patiriamą smurtą ar priekabiavimą nebuvimą.
„Yra, žinoma, galimybė visada ginti savo teises patiriant psichologinį smurtą, mobingą, tačiau pasižiūrėjus į rezultatus, išnagrinėtus Darbo ginčų komisijose, tai tikrai dauguma reikalavimų yra atmetama, kitoje dalyje sudaromos taikos sutartys“, – kalbėjo E. Leonaitė.
Psichologinio smurto bylose praėjusiais metais buvo atmesta 42 proc. reikalavimų, 31 proc. atvejų sudarytos taikos sutartys ir tik 1,5 proc. bylų baigėsi visišku ar dalies reikalavimų patenkinimu.
Be to, Seimo kontrolierė pabrėžė, kad šiose situacijose sunkumų kyla surenkant įrodymus.
2025 metais religijos laisvės įgyvendinimo srityje esminiu klausimu išliko religinių bendrijų valstybės pripažinimas.
„Religijos laisvės įgyvendinimas priklauso ne vien tiktai nuo teisės aktų ir nuo reguliavimo, bet ir nuo to, kaip visuomenė priima mažesnėms religinėms grupėms priklausančius asmenis arba ne tokioms populiarioms, ir visuomenės nuostatų tyrimai rodo, kad priėmimas ir tolerancija mūsų visuomenėje nėra tokia aukšta, kokia galėtų būti“, – teigė J. Miliuvienė.
32 proc. Lietuvos gyventojų nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje su musulmonais, taip pat vis dar gajos neigiamos nuostatos religinių mažumų atžvilgiu, neapykantos nusikaltimai dažniausiai vykdomi religinių grupių atžvilgiu.
Seimo kontrolierių teigimu, šalyje vykdoma nepakankamai nuosekli visuomenės nuostatų stebėsena.
Žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita – kasmetis leidinys, kuriame vertinama, kaip Lietuvoje užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės, įvykę pokyčiai ir esamos problemos.
Naujausi komentarai