– Ar galima vietos bendruomenes vadinti Raseinių rajono savivaldos širdimi?
– Raseinių rajono vietos bendruomenes išties galima vadinti savivaldos širdimi, nes būtent jos yra arčiausiai žmonių, jų kasdienybės, rūpesčių ir lūkesčių. Bendruomenės telkia gyventojus, atstovauja jų poreikiams, inicijuoja pokyčius ir aktyviai prisideda prie sprendimų, kurie daro tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei mieste, miesteliuose ir kaimuose.
Man, kaip merui, labai svarbu, kad savivalda nebūtų suprantama tik kaip administracinė institucija. Tikroji savivalda prasideda ten, kur žmonės jaučiasi atsakingi už savo aplinką, kur kalbasi, siūlo, dalyvauja ir kartu kuria savo kraštą.
– Kiek bendruomenių šiuo metu veikia Raseinių mieste ir rajone? Ar šis skaičius keičiasi?
– Šiuo metu Raseinių rajone veikia 61 kaimo bendruomenė ir viena miesto bendruomenė. 2025 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendruomeninės organizacijos vienijo 5 tūkst. 482 narius – vidutiniškai po 88 narius kiekvienoje.
Daugiausia narių turi visuomeninė organizacija „Norgėlų kaimo bendruomenė“ – 308 narius, Kalnų kvartalo bendruomenė – 217 narių, kaimų bendruomenė „Viduklė“ – 215 narių, Pramedžiavos kaimų bendruomenė – 205 narius. Yra ir mažesnių bendruomenių, tačiau jų vaidmuo vietos gyvenime taip pat labai svarbus.
Bendruomenių skaičius pastaruoju metu yra gana stabilus. Naujausia kaimo bendruomenė „Palendrės“ susikūrė 2024 m. pradžioje. Tai rodo, kad bendruomeninis judėjimas Raseinių rajone yra gyvas, brandus ir toliau išlaiko žmonių pasitikėjimą.
– Kurias bendruomenes įvardytumėte kaip pavyzdines ir dėl ko?
– Nenorėčiau bendruomenių labai griežtai reitinguoti, nes kiekviena jų turi savo stiprybių, savo žmones ir savo istoriją. Vienais metais labiau išsiskiria vienos iniciatyvos, kitais – kitos. Tačiau tikrai yra bendruomenių, kurių veikla šiandien ypač matoma.
Vienas ryškių pavyzdžių – Pramedžiavos kaimų bendruomenė. Tai labai susitelkusi, kūrybinga ir veikli bendruomenė. Gražus pavyzdys yra ir asociacija „Ariogalos bendruomenė“, kuri daug dėmesio skiria senjorų užimtumui. Mažosios Viduklės kaimų bendruomenė taip pat išsiskiria gebėjimu telkti žmones. Taip pat svarbu paminėti, kad septyniose rajono kaimo bendruomenėse veikia vaikų dienos centrai. Jie prisideda prie vaikų ugdymo, socialinių įgūdžių stiprinimo ir pagalbos šeimoms. Šie pavyzdžiai rodo, kad kai žmonės susitelkia, net ir nedidelė bendruomenė gali nuveikti labai daug.
– Ar stiprios bendruomenės keičia savivaldybės vaidmenį – nuo paslaugų teikėjos iki partnerės?
– Taip, ir tai yra labai svarbus pokytis. Stiprios bendruomenės ne tik laukia sprendimų iš savivaldybės, bet ir pačios siūlo idėjas, kelia klausimus, inicijuoja projektus, padeda spręsti vietos problemas. Tuomet savivaldybė tampa ne tik paslaugų teikėja, bet ir partnere. Mes kartu su bendruomenėmis ieškome sprendimų, deriname galimybes, padedame įgyvendinti iniciatyvas. Manau, kad būtent toks bendradarbiavimas yra brandžios savivaldos pagrindas.
– Kaip bendruomenių veikla padeda spręsti socialines problemas atokesnėse rajono vietovėse?
– Bendruomenės dažnai pirmosios pamato, kam reikia pagalbos. Jos geriausiai pažįsta savo žmones – žino, kas gyvena vienas, kam reikia pavėžėjimo, kas susiduria su sunkumais, kur reikia daugiau dėmesio vaikams, senjorams ar šeimoms.
Aktyvios bendruomenės telkia savanorius, organizuoja renginius, edukacijas, socialines veiklas, mažina žmonių vienišumą. Ypač atokesnėse vietovėse tai yra labai svarbu, nes bendruomenė tampa vieta, kur žmogus gali ateiti, būti išgirstas, pabendrauti ir sulaukti pagalbos. Tokie ryšiai stiprina ne tik atskirus kaimus ar miestelius, bet ir visą rajoną.
– Kaip vietos lyderiai keičia krašto kultūrinį ir sportinį gyvenimą?
– Vietos lyderiai yra žmonės, nuo kurių labai dažnai prasideda pokytis. Jie suburia kitus, pasiūlo idėją, imasi organizavimo, padrąsina tuos, kurie galbūt patys nedrįstų įsitraukti. Jie organizuoja kultūrinius renginius, sporto varžybas, užimtumo veiklas, edukacijas, puoselėja tradicijas ir kultūrinį paveldą. Šiemet rajono kaimo bendruomenės, įgyvendindamos projektus, planuoja surengti apie 40 renginių.
Tai nėra tik renginiai kalendoriuje. Tai susitikimai, kuriuose žmonės bendrauja, kuria ryšius, dalijasi idėjomis, stiprina pasididžiavimą savo kraštu. Tokios veiklos labai prisideda prie gyvo ir aktyvaus rajono gyvenimo.
– Kurios srities projektų pasigendate?
– Raseinių rajono bendruomenės turi patirties ir gebėjimų rengti projektus, tačiau dažnai susiduriama su ribotomis finansavimo galimybėmis. Bendruomenėms labai reikalingos paprastesnės, lengviau administruojamos programos, kurios leistų greičiau įgyvendinti mažesnes, bet vietos žmonėms labai svarbias iniciatyvas.
Matome jaunimo užimtumo, senjorų aktyvinimo, sporto infrastruktūros, viešųjų erdvių tvarkymo, saugumo stiprinimo projektų poreikį. Bendruomenės nori, kad jų kaimai būtų gražesni, patogesni, kad patalpos ir infrastruktūra būtų šiuolaikiškesnės ir labiau pritaikytos žmonėms.
Kartu turime pripažinti ir iššūkius – kaimuose mažėja gyventojų, trūksta naujų lyderių. Todėl labai svarbu skatinti jaunų žmonių įsitraukimą, stiprinti kartų bendradarbiavimą ir palaikyti tuos, kurie imasi iniciatyvos.
Svarbiausia – išlaikyti gyvą ryšį. Kai savivaldybė ir bendruomenės kalbasi ne formaliai, o iš esmės, atsiranda sprendimai, kurie labiausiai atitinka vietos žmonių poreikius.
Mūsų tikslas – ne tik skirti finansavimą, bet ir sudaryti sąlygas bendruomenėms augti, mokytis, stiprėti ir dalytis patirtimi.
– Kokią įtaką bendruomenių aktyvumas turi Raseinių rajono patrauklumui ir investicijoms?
– Aktyvios bendruomenės labai prisideda prie rajono patrauklumo. Jos kuria gyvesnę, saugesnę ir jaukesnę aplinką, tvarko viešąsias erdves, organizuoja renginius, stiprina tarpusavio ryšius. Tai tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę.
Investuotojams svarbi ne tik infrastruktūra ar geografinė vieta. Jiems svarbu ir tai, ar kraštas gyvas, ar jame yra aktyvių žmonių, ar vietos bendruomenė geba bendradarbiauti, priimti pokyčius ir palaikyti plėtros iniciatyvas. Todėl bendruomenių aktyvumas yra vienas iš veiksnių, stiprinančių Raseinių rajono patrauklumą.
– Kokias konkrečias paramos priemones savivaldybė taiko bendruomenių iniciatyvoms skatinti?
– Savivaldybė nuosekliai remia bendruomenių veiklą. Skiriame lėšų ne tik būtinoms ūkinėms išlaidoms, bet ir veikloms, projektams, materialinei bazei stiprinti.
Raseinių rajono savivaldybės Kaimo plėtros ir aktyvinimo programos lėšomis 2025 m. finansuota paraiškų už beveik 154 tūkst. eurų, o šiemet bendruomenių veiklai numatyta 183 tūkst. eurų. Taip pat prisidedame prie bendruomenių projektų kofinansavimo, kai jos dalyvauja kitų fondų konkursuose. 2025 m. kofinansavimui skirta 21, 5 tūkst. eurų, šiemet planuojama skirti apie tūkst. eurų.
Svarbi ir praktinė pagalba. Raseinių rajono kultūros centras kiekvienai bendruomenei per metus nemokamai įgarsina po vieną renginį, pagal poreikį teikia lauko scenos ir renginio šviesų paslaugas. Taip pat iš dalies finansuojame bendruomenių aktyvo gerosios patirties išvykas į užsienio šalis, suteikiame transportą vykti į respublikinius sąskrydžius, konferencijas, mokymus ar kitus renginius.
Mūsų tikslas – ne tik skirti finansavimą, bet ir sudaryti sąlygas bendruomenėms augti, mokytis, stiprėti ir dalytis patirtimi.
– Kiek laiko Raseinių rajone veikia dalyvaujamasis biudžetas?
– Dalyvaujamasis biudžetas Raseinių rajone dar tik įgauna pagreitį – šie metai yra treti, kai gyventojai gali siūlyti idėjas ir balsuodami spręsti dėl jų įgyvendinimo.
Pirmuosius dvejus metus balsavimas vyko bendrai už visoje savivaldybėje pateiktus projektus. Praktika parodė, kad tokiu atveju didesnį pranašumą turi teritorijos, kuriose gyvena daugiau gyventojų. Todėl šiemet, mano iniciatyva, dalyvaujamojo biudžeto modelis atnaujintas – gyventojai balsuos už savo seniūnijoje pateiktas idėjas.
Kitaip tariant, kiekviena seniūnija pati rinksis iš savo gyventojų pasiūlytų projektų, o gyventojai balsuodami nuspręs, kokio pokyčio jų seniūnijai šiuo metu labiausiai reikia. Už konkrečios seniūnijos projektus galės balsuoti tik toje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai.
Šiuo pokyčiu siekiame sudaryti tolygesnes galimybes visoms seniūnijoms ir užtikrinti, kad žmonės galėtų tiesiogiai spręsti dėl jiems artimiausios aplinkos gerinimo.
Jau turime gerų pavyzdžių, kurie rodo, kad gyventojų pasiūlytos idėjos tampa realiais ir žmonių naudojamais sprendimais. 2024 m. laimėjęs ir 2025 m. įgyvendintas dalyvaujamojo biudžeto projektas – vandens stotelė Maironio parke Raseiniuose. Ji pritaikyta žmonėms su negalia, draugiška gyvūnams, skatina ekologišką ir atsakingą gyvenimo būdą. Tai nedidelis, bet labai praktiškas sprendimas, kuriuo gali naudotis skirtingos gyventojų grupės.
Kitas pavyzdys – 2025 m. laimėjęs projektas „Judėk prie Dubysos“ Ariogaloje. Tai treniruoklių aikštelė su minkšta danga, kuri skatina fizinį aktyvumą, sveikesnį gyvenimo būdą, bendruomeniškumą ir išnaudoja unikalią Dubysos upės pakrantės aplinką. Tokie projektai parodo, kad gyventojų pasiūlytos idėjos gali tapti realiomis ir mėgstamomis laisvalaikio erdvėmis.
– Kokia suma skirta dalyvaujamajam biudžetui, kiek projektų įgyvendinta?
– Dalyvaujamojo biudžeto finansavimas Raseinių rajone nuosekliai auga. 2024 m. šiai iniciatyvai buvo panaudota 20 tūkst. eurų, pernai – 70 tūkst. eurų. Ir pernai, ir užpernai įgyvendinta po vienuolika projektų. Šiemet šiai priemonei skirta 110 tūkst. eurų, planuojame įgyvendinti 21 projektą: po vieną projektą dvylikoje seniūnijų ir devyniose mokyklose.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria savivaldybė, siekdama įtraukti pasyvesnius gyventojus?
– Vienas didžiausių iššūkių – pasiekti visus gyventojus. Savivaldybė informaciją skelbia įvairiais kanalais, tačiau ne visi ją pamato ar perskaito. Dalis žmonių daug dirba, turi šeiminių įsipareigojimų, todėl visuomeninei veiklai, susirinkimams ar diskusijoms tiesiog pritrūksta laiko. Kitas iššūkis – žmonių įsitikinimas, kad jų nuomonė nieko nepakeis. Tokį požiūrį galime keisti tik darbais. Kai gyventojas pamato, kad jo pasiūlymas buvo išgirstas, kad idėja virto konkrečiu projektu, tada atsiranda daugiau pasitikėjimo. Todėl mums labai svarbu palaikyti atvirą komunikaciją, ieškoti įvairių įtraukimo formų ir parodyti, kad kiekvieno žmogaus balsas gali turėti realią reikšmę.
– Ko palinkėtumėte Raseinių rajono bendruomenių nariams?
– Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems bendruomenių nariams už jų laiką, energiją ir rūpestį savo kraštu. Labai dažnai bendruomeninė veikla vyksta po darbo, savaitgaliais, savo laisvalaikio sąskaita. Tai yra didelė dovana savo kaimui, miesteliui, miestui ir visam Raseinių rajonui.
Linkiu nepavargti, neprarasti iniciatyvos ir tikėjimo, kad net maži kasdieniai darbai turi didelę prasmę. 2027-uosius Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Vietos bendruomenių metais, todėl tikiu, kad tai bus dar viena proga plačiau parodyti, kiek daug bendruomenės sukuria savo kraštui.
Tegul netrūksta bendradarbiavimo, tarpusavio pagalbos, drąsos naujoms idėjoms ir žmonių, kurie nori veikti kartu.
– Koks būtų Jūsų pažadas Raseinių krašto bendruomenėms?
– Mano pažadas bendruomenėms – išlikti atviriems jų idėjoms, girdėti jų poreikius ir būti patikimais partneriais. Savivaldybė ir toliau rems bendruomenių projektus, prisidės prie infrastruktūros gerinimo, skatins kultūros, sporto, užimtumo, socialines ir pilietines iniciatyvas. Sieksime, kad gyventojai turėtų kuo daugiau galimybių įsitraukti į sprendimų priėmimą ir patys prisidėti prie savo aplinkos kūrimo.
Tikiu, kad stiprios bendruomenės reiškia stiprų Raseinių kraštą. Todėl mūsų bendras tikslas – gyvybingas, saugus, bendrystę puoselėjantis rajonas, kuriame žmonės jaučiasi svarbūs ir reikalingi.
Rubrika „Bendruomenių diena" dienraštyje „Kauno diena“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 9 000 eurų.
Naujausi komentarai