„Išvada, kad gyventojai yra pasiruošę ir iš sprendimų priėmėjų tikisi, kad artimiausiais metais pereisime prie visuotinio šaukimo. Kaip matome, iš tiesų, kad žmonių palankumas ir greitesniam visuotinio šaukimo modelio įgyvendinimui iš tiesų yra aukštas“, – sakė „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas. Jo teigimu, tai indikuoja reikšmingą visuomenės signalą „valstybei daryti ir priimti reikalingus sprendimus“. Ar jie bus?
Apie tai su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai – socialdemokratas Tomas Martinaitis (toliau – T.M.) ir konservatorius, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius (toliau – A.P.), krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa (toliau – K.A.), saugumo ir gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas (toliau – G.J.), asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas (toliau – T.G.).
– Apklausa rodo, kad beveik 86 proc. gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui. Pone Martinaiti, ką jums tai sako?
– T.M.: Tai yra įkvepiantis rezultatas. Jis rodo, kad mūsų visuomenė pasitiki krašto apsaugos sistema, mūsų kariuomene ir dabartiniu modeliu, kuris devynių mėnesių tarnybai kviečia jaunuolius įgyti bazinius karių įgūdžius. Žmonės mato poreikį, pasitiki sistema ir nori tapti jos dalimi.
– Ar priimate tai kaip signalą, kad reikėtų greičiau politiškai judėti šiuo klausimu?
– T.M.: Manau, kad taip, tai yra tam tikras signalas. 86 proc. žmonių pritaria visuotiniam šaukimui, bet kyla klausimas, ar jie pritaria dabartinei devynių mėnesių sistemai jaunuoliams iki 26 metų. Tai yra signalas politikams ieškoti alternatyvių tarnybos būdų žmonėms, kurie turi sveikatos problemų ir negali atlikti bazinio kurso. Taip pat yra klausimas dėl moterų tarnybos krašto apsaugos sistemoje. Turime ieškoti papildomų galimybių įtraukti skirtingas visuomenės grupes į krašto gynybą.
– Pone Pociau, ką, jūsų vertinimu, parodė ši apklausa? Ar turėtų būti judama greičiau su politiniais sprendimais? Negirdime datos, kada turėtų prasidėti visuotinis šaukimas Lietuvoje.
– A.P.: Visuomenė jaučia ir žino, kas vyksta. Normalu, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje palaikymas yra aukštas, tai gana sveikintina. Bet noriu pasakyti, kad visuotinis šaukimas nėra tai, ko mes siekiame. Mes siekiame visuotinės gynybos, kad įsitrauktų visa visuomenė, o ne tik karinę tarnybą atlikę piliečiai. Yra daug būdų prisidėti. Karas Ukrainoje rodo, kad ne tik kariškiai gina valstybę, bet ir gelbėtojai, kurie remontuoja sugriautus pastatus, infrastruktūrą, tiekia elektros energiją ir gelbėja po griuvėsiais esančius žmones. Visuomenė turi būti stipri ir mobilizuota.
Be abejonės, jauni žmonės turėtų atlikti tarnybą, kad gautų įgūdžius ir būtų mobilizaciniame kariuomenės rezerve, bet jų pasirengimas ginti valstybę turėtų būti panaudojamas visur – tiek kariuomenėje, tiek vykdant kitas užduotis. Manau, kad mūsų įstatymai leidžia tai daryti, tik yra reikalinga tinkama infrastruktūra, kad būtų paruošti instruktoriai, galintys apmokyti žmones. Iniciatyva yra Krašto apsaugos ministerijos pusėje. Jie turėtų imtis ir įgyvendinti mūsų priimtus įstatymus.
– Apie kokius skaičius turėtume kalbėti? Kiek žmonių turėtų atlikti tradicinę tarnybą, o kiek alternatyvią?
– A.P.: Atsakymą į šį klausimą turėtume išgirsti iš dabartinio krašto apsaugos ministro ir dabartinio kariuomenės vado. Vis dėlto, mes nesame vieni, esame NATO nariai ir mūsų gynybiniai planai yra derinami su sąjungininkais. Yra numatyti tam tikri skaičiai, kiek visuomenės turi būti parengta karinei gynybai ir kiek jos turėtų užtikrinti kariuomenės funkcionavimą.
Turėkime omenyje tai, kad Lietuvoje greitai bus sukomplektuota Vokietijos brigada. Joje bus ir amerikiečių, ir kitų mūsų sąjungininkų, kuriems bus reikalinga tam tikra infrastruktūra, elektros energija ir maisto produktai. Yra daugybė užduočių, kurias turės vykdyti ne tik kariškiai, bet ir kitų profesijų žmonės.
NATO sąjungininkai nori, kad rytiniame flange būtų gerai parengtas, aprūpintas ir apginkluotas divizijos dydžio vienetas. Be to, divizija turėtų turėti tris kartus didesnį mobilizacinį rezervą. Reikėtų parengti dar keliasdešimt tūkstančių piliečių ir mobilizaciniame rezerve esančius karius šaukti į pakartotinius mokymus. Tai padėtų sukurti visuomenę, pasirengusią ginklu ginti valstybę ir kaimynus sąjungininkus. Paraleliai turėtų būti ruošiami ir kitų profesijų žmonės, galintys užtikrinti mūsų visuomenės ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą.
– Koks jūsų požiūris į moterų šaukimą?
– T.M.: Turime tai svarstyti. Kariuomenė turi profesijų, itin reikalingų krašto apsaugos sistemai, sąrašą. Ypatingai reikalingų profesijų tarnyba galėtų būti sutrumpinta. Būtų galima mąstyti apie moteris, turinčias aukštą profesinę kompetenciją, reikalingą mūsų sistemai. Galėtume mažinti fizinius reikalavimus ir tarnybos laiką, kad žmonės, kurie turi ką pasiūlyti mūsų kariuomenei, atrastų būdų tai padaryti.
– Koks yra ministerijos požiūris į moterų šaukimą?
– K.A.: Lietuvos saugumas yra visų piliečių reikalas, bet pirmiausia turėtume kalbėti apie vaikinus. Merginų šaukimas turėtų vykti antru etapu ir po platesnės diskusijos. Šiuo metu tai yra pernelyg ankstyvas klausimas. Dabar reikia susitelkti į jaunuolius. Taip pat reikia išgirsti moterų poziciją, kad tai nebūtų tik vyriška diskusija.
– Apklausos duomenys rodo, kad žmonės nori, jog tarnyba būtų taikoma visoms socialinėms grupėms be išimčių. Ar, jūsų vertinimu, dabartinė sistema yra pakankamai teisinga? Ar priekaištai dėl skaidrumo yra pelnyti?
– K.A.: Dėl priekaištų visiškai sutikti negaliu. Mūsų šaukimas yra paremtas loteriniu principu. Akivaizdu, kad visi, esantys reikiamoje amžiaus grupėje, nėra pakviečiami, nes neturime tokių galimybių. O jei tarp šių žmonių pasitaiko politikų ar verslininkų vaikų, akivaizdu, kad tokie klausimai kyla.
– Pone Godliauskai, ko reikia, kad visuotinis šaukimas įvyktų kuo greičiau? Ar matote politinę valią?
– T.G.: Pirmoje vietoje turėtų būti ne priemonės ir resursai, o bendras visuomenės ir valstybėje esančių ūkio subjektų bei organizacijų politinis sutarimas. Valstybė turi resursus ir gali tai padaryti. Suprantame, kad tam reikia laiko, todėl terminas yra iki 2030 metų. Su šiais metais yra siejamas karinių pajėgumų pasiekimas, grėsmių vertinimas iš tarnybų ir panašūs dalykai.
Tyrimas rodo, kad žmones ateiti tarnauti motyvuoja ne tik pėstininko duona, bet ir kitos valstybei bei kariuomenei svarbios funkcijos – kibernetika, logistika, medicina ir aptarnavimas. Alternatyvos, kurios gali būti pasiūlytos žmonėms, yra be galo svarbios.
Daugiau nei 35 proc. apklaustųjų pasakė, kad tikisi šiuolaikinio karinio parengtumo – technologijų panaudojimo, dronų, robotizacijos ir kitų priemonių, kurios šiandien mūšio lauke yra aktualios. Prieš pradėdami diskutuoti, ar turime tai, ko reikia, turėtume peržiūrėti karinio parengtumo sąvoką ir dabartinio pasirengimo modelį.
– Ar realu iki 2030-ųjų įvesti visuotinį šaukimą?
– G.J.: Galime į viską žvelgti biurokratiškai, pagal procedūras, bet gali būti ir aiškus sprendimas eiti, užsibrėžti tikslą ir nukreipti į jį resursus. Iš daugybės biurokratų girdėjau, kad trūksta infrastruktūros ar kažko kito, bet jie nesuvokia, kas yra visuotinė tarnyba. Visuotinė tarnyba reiškia, kad kiekvienas jaunuolis ar jaunuolė eina atlikti tarnybą. Tai nėra tik sėdėjimas miške, tai yra ir technologiniai, inovaciniai bei kibernetiniai elementai. Tai yra politinės valios klausimas, o visa kita yra padaroma. Kai ministras gaus užduotį iš valdančiosios koalicijos, jis pradės ją vykdyti. Žinau, kad ministerija prieštaraus ir spardysis, bet tai yra normalus dalykas. Svarbiausia yra politinė lyderystė.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)