Paskutinės dienos prieš rugsėjį – netrukus vaikai ir mokytojai vėl grįš į klases, ir vėl bus visko.
„Jeigu nesiklauso mokiniai... Daugiau darbo bus, jeigu neklausysite“, – pasakojo vaikinas.
Naujos žinios, rašto darbai, o kartu ir klaidos bei baimė suklysti. Anot specialistų, būna situacijų, kai vaikas, nors kartą suklydęs, pradeda jausti tokią baimę, jog vėliau nebedrįsta net paklausti ar parodyti, kad ko nors nesuprato ir nežino, nes gali sulaukti bausmės.
„Iš tiesų Lietuvoje mes vis dar stigmatizuojame klaidą“, – sakė „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas Rytis Laurinavičius.
„Mes suformuosime tapatybę, kad aš nepakankamas, negaliu imtis dalykų. Susikuria viduje stabdymo mechanizmas, kad man geriau nesiimti veiksmų“, – teigė ISM valdybos ir ekonomikos profesorius Modestas Gelbūda.
„Visų pirma mokytojas turi sukurti tokią aplinką, kad neliktų baimės to daryti, kad žmogus laisvai galėtų pasakyti: aš nežinau, nesupratau, nepadariau namų darbų“, – sakė VDU licėjaus „Sokratus“ vadovė Vitalija Latožaitė.
Įdomius rezultatus atskleidžia tyrimas. Į klausimus atsakė jau pilnamečiai – nuo 18 iki 75 metų. Jų buvo klausiama, ar kai mokėsi mokykloje jiems buvo leidžiama klysti ir ar už klaidas buvo baudžiama.
Beveik trečdalis atsakė, kad jiems mokykloje klysti buvo neleidžiama, o beveik ketvirtadalis nurodė, kad už tai buvo dar ir baudžiama.
Nuo pašaipų, replikų, prognozių, kad užaugęs dirbsi prastą darbą arba išvis būsi niekam tikęs.
„Sakydavo, kad tu nesugebėsi. Geografijos mokytojas... Ir tokio amžiaus išlieka“, – prisiminė moteris.
Vyresnė karta žino, ką reiškia ir fizinės bausmės už tai, jog suklydai.
„Reikėdavo rankas padėti, su liniuote duodavo“, – pasakojo pašnekovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kažkada buvo norma, dabar nėra norma ir gyvenime nebebus. Jos niekada nieko gero nepadarė, nors kažkam atrodo kitaip, bet jos sukūrė baimę ir atmosferą, kur neįmanoma laisvai jaustis, laisvai mąstyti. Tai buvo baimės kultūra“, – sakė psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
Prieš pat naujus mokslo metus specialistai akcentuoja – klaidos yra normalus mokymosi procesas, bet kartu priduria, kad visiškas jų ignoravimas taip pat nėra išeitis.
„Klaida, ką mes matome praktikoje: neišlaikėte egzaminų, mes pridėsime balų. Tai veda į ištižimą“, – sakė R. Laurinavičius.
Tad pateikiamas pavyzdys, koks elgesys būtų pageidautinas, jei, pavyzdžiui, vaikas pridarytų daugybę rašybos klaidų.
„Pirmas: tu kvailas – blogas variantas. Antras: ai, nieko tokio, tu geras vaikas – visiškai neugdo atsakomybės. Trečias variantas: viskas tvarkoje, visi klystame. Žiūrėk, šitą žodį reikėtų rašyti kitaip, pasitaisyk ir man parodyk iš naujo, kaip padarei“, – aiškino R. Laurinavičius.
„Labai paprastas dalykas – dėmesys kiekvienam vaikui ir neužsimerkimas, ir neparašymas dvejeto bei pasakymas: tu nesugebi“, – sakė V. Latožaitė.
Tyrimo duomenimis, tie, kas šiuo metu patys turi mokyklinio amžiaus vaikų, į klaidas žiūri gerokai švelniau. 71 procentas teigia, kad patys dabar savo vaikui mokykloje klysti leistų.
Tačiau fanatiškų perfekcionistų taip pat yra – savo vaikams klaidų daryti neleidžia dar 11 procentų apklaustųjų, o 2 procentai pasisako, kad už klaidas vis dar baudžia arba baustų.
„Bausmės yra neefektyvios“, – sakė D. Jakučionis.
Dėl fizinių bausmių mokyklose toli į praeitį žvalgytis nereikia. Šiuo metu Kaune teismą yra pasiekusi baudžiamoji byla dėl fizinio skausmo sukėlimo mokiniui. Nukentėjusysis – 11-metis. Kaltinimų sulaukė muzikos mokytoja.
Anot prokurorų, pedagogė sugriebė penktokui už kaklo, ištempė jį iš klasės ir toliau tempė koridoriumi pas direktoriaus pavaduotoją.
Naujausi komentarai