Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamentas, vykdydamas teismo nutartį, iš Klaipėdos zoologijos sodo paėmė keturis laukinius gyvūnus – liūtą, rausvapilvę kengūrą, auksinį fazaną ir kalninę žąsį. Atliekant poėmį, rasti trys nugaišę gyvūnai – lūšis, banguotoji papūgėlė ir povas.
Apie uždaryto zoologijos sodo aktualijas su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Gediminas Cinkutis (toliau – G.C.) ir Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė (toliau – J.M.).
– Dėl kokių priežasčių buvo uždarytas Klaipėdos zoologijos sodas?
– G.C.: Norėčiau patikslinti, kad zoologijos sodas šiandien dar nėra uždarytas. Institucijos vykdo įstatymais numatytas procedūras. Esame atlikę patikrinimus, kurie tęsėsi dvejus metus. Buvo skirtas terminas ištaisyti pažeidimus ir trūkumus. Surinkta medžiaga yra perduota Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri išduoda ir naikina leidimus. Ji yra informavusi ūkio subjektą – Klaipėdos zoologijos sodą, apie leidimo panaikinimo procedūrą. Jis turi per 30 dienų pateikti savo paaiškinimus ir išvadas, kodėl tie trūkumai nebuvo pašalinti. Gavę galutinį sprendimą iš Aplinkos apsaugos agentūros, prieisime prie vieningo uždarymo.
– Jūs kalbate apie biurokratinę dalį, bet pats zoologijos sodas nebepriima lankytojų?
– G.C.: Lankytojų Klaipėdos zoologijos sodas turėjo nebepriimti nuo praeitų metų. 2025 m. liepos 23 d. Aplinkos apsaugos departamentas buvo įteikęs zoologijos sodo vadovui sprendimą nebeįleisti lankytojų. Tačiau jis to sprendimo nevykdė, apskundė teismui ir toliau sėkmingai įleidinėjo lankytojus. Teismas pasakė, kad mūsų sprendimas buvo pagrįstas. Apie uždarytą zoologijos sodą vadovas turėjo pranešti dar pernai liepos mėnesį.
– Ar trūkumai yra susiję su aplinkos atnaujinimu, ar gyvūnų priežiūra?
– G.C.: Tai yra kompleksiniai pažeidimai – pačių gyvūnų laikymas, eksponavimo sąlygos, veterinarinė nepriežiūra, šėrimo ir girdymo problemos. Tai yra gyvūno gerovės pažeidimai, kuriems pašalinti buvo laiko. Tačiau ūkio subjektas visus mūsų sprendimus skundžia teismams.
– Ar kažkokia atsakomybė buvo pritaikyta?
– G.C.: Pernai buvome atėmę teisę įleisti lankytojus į zoologijos sodą. Pažeidimų buvo ne vienas, jei neklystu, daugiau nei dešimt. Gyventojai žinojo, kad lankytojų įleisti negalima, todėl gaudavome pranešimus, važiuodavome ir bausdavome vadovą.
– Ar zoologijos sodas dažnai sulaukdavo lankytojų ir buvo pelningas?
– G.C.: Nežinau, ar jis buvo pelningas, bet lankytojai lankydavosi.
– Ar jis buvo užimtas, ar apsilankydavo tik vienas kitas žmogus?
– G.C.: Jis buvo pilnai užimtas. Iš kolegų, kurie atlikinėjo patikrinimus, teko girdėti, kad lankytojų buvo pakankamai daug.
– Ar žmogus, kuris nėra aplinkosaugos specialistas, plika akimi pažiūrėjęs gali suprasti, kad gyvūnai neturi taip gyventi?
– G.C.: Gavome ne vieną pranešimą. Vieniems užkliuvo nešvarūs, apleisti voljerai, kiti pastebėjo gyvūnų nepriežiūrą. Visokių žmonių yra ir visi skirtingai mato. Tačiau dauguma žmonių sako, kad tą zoologijos sodą reikia uždaryti.
– Justina, kaip laikosi iš zoologijos sodo paimtas liūtas?
– J.M.: Būklė stabilizuota, bet prognozė atsargi. Visų paimtų gyvūnų būklė stabilizuota, tai reiškia, kad gyvūnai jaučia mažiau skausmo ir gauna vaistus. Liūtui yra paskirtas kitas gydymas, nes jis turi įvairių sveikatos sutrikimų – išorės ir vidaus parazitų, anemiją, inkstų nepakankamumą ir bakterinę infekciją. Prognozė yra atsargi dėl daugelio sveikatos sutrikimų ir senyvo liūto amžiaus. Prognozė visada yra geresnė, kai gydymas nėra uždelstas. Mūsų pareiga yra suteikti kuo oresnę senatvę šiam gyvūnui, kad jis jaustų kuo mažiau skausmo.
– Kiek jam metų?
– J.M.: Mūsų duomenimis, jam yra 19 metų.
– Ar kiti gyvūnai patiria ilgalaikės sveikatos nepriežiūros pasekmes?
– J.M.: Galima tik numanyti, nes nėra žinoma jų gydymo istorija. Neturime duomenų, kad gydymas apskritai buvo taikytas. Nustatyta būklė nėra kelių dienų rezultatas. Visi paimti gyvūnai yra išliesėję, galimai dėl nepilnavertės ar gyvūno poreikių neatitinkančios mitybos. Taip pat įtariami navikiniai dariniai kengūrai ir kalninei žąsiai. Jie galėjo vystytis kelis mėnesius ar kelis metus ir likti nepastebėti. Bet atsiradus klinikiniams požymiams, tokiems kaip šlubavimas ar akivaizdžiai matomas guzas ant sparno, reikia nedelsiant reaguoti ir priimti sprendimą dėl tolimesnio gydymo bei priežiūros.
Auksinio fazano blauzdikaulio lūžis yra sugijęs netaisyklingai. Jo koja – kreiva, lūžis – senas, todėl galime spėti, kad veterinarinė pagalba nebuvo laiku suteikta arba nebuvo pastebėtas lūžis, todėl koja taip sugijo.
– Kokia yra zoologijos sodo ateitis? Ar jis dar kada nors galėtų atsidaryti?
– J.M.: Sunku vertinti, bet manau, kad sėkmingas zoologijos sodo veikimas priklauso nuo savininko ir darbuotojų požiūrio. Sėkmingam veikimui reikia užtikrinti kuo aukštesnius gyvūnų gerovės standartus, teikti profesionalią veterinarinę pagalbą ir samdyti kompetentingus specialistus. Požiūris į gyvūnų priežiūrą ir laikymą turi keistis iš esmės.
– Kiek gyvūnų dar liko uždarytame zoologijos sode?
– G.C.: Pirminiais duomenimis, kai pradėjome patikrinimą 2024 m., pagal jų pateiktą žurnalą ir mūsų apskaičiavimus, gyvūnų buvo per 1200. Didžioji dalis jų buvo paukščiai. Šiandien esame paėmę 242 gyvūnus. Tikėtina, kad liko dar apie 1000 gyvūnų.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai