Dėl tokio siūlymo komisija apsispręs ketvirtadienį vyksiančio posėdžio metu.
Tyrimas gegužę buvo pradėtas po opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos kreipimosi.
Jame konservatoriai teigė, kad G. Paluckas anketoje pateikė žinomai neteisingą informaciją apie bausmės atlikimą bei VRK prašė nustatyti, ar tai laikytina šiurkščiu pažeidimu, kurį padarius Seimas galėtų spręsti dėl parlamentaro įgaliojimų nutrūkimo.
Praėjusių metų vasarą „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ paskelbė, kad atlyginti priteistą 16,5 tūkst. eurų žalą sostinės savivaldybei vadinamojoje žiurkių byloje G. Paluckas baigė tik pernai liepą, pervedęs likusius 4,9 tūkst. eurų.
Pats politikas su savivaldybe buvo sutaręs tą padaryti iki 2015-ųjų pabaigos. Tuomet dar premjero pareigas ėjęs politikas teigė užmiršęs atlyginti žalą, dėl to atsiprašė ir savivaldybei sumokėjo susikaupusias palūkanas.
VRK sprendimo projekte pažymima, kad Probacijos tarnyba 2013 metais grąžino teismui G. Palucko bausmės vykdymo bylą, nurodžiusi, kad jos vykdymas nebegalimas dėl pasibaigusio termino, tačiau atskiro teismo sprendimo, kuriuo būtų oficialiai pakeistas jo bausmės vykdymo statusas, priimta nebuvo.
„Valstybės institucijų procesinis neveikimas negali būti pagrindas retrospektyviai konstatuoti asmeniui nepalankią baudžiamosios teisės būklę, kurios kompetentinga institucija įstatymo nustatyta tvarka nenustatė“, – teigiama dokumente.
Komisijai taip pat siūloma konstatuoti, jog G. Paluckas 2024 metais nebuvo asmuo, kuriam būtų taikomas pasyviosios rinkimų teisės ribojimas dėl nebaigtos atlikti bausmės, taip pat kad nėra pagrindo teigti, jog politikas anketoje pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Pats G. Paluckas komisijai aiškino, kad įpareigojimas atlyginti žalą, priteistą tenkinant savivaldybės civilinį ieškinį, ir baudžiamojo poveikio priemonė yra du skirtingi teisiniai institutai – jo teigimu, faktine baudžiamojo poveikio priemone buvo laikytinas tik įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms, kurio jis visada laikėsi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 metais konstatavo, kad G. Paluckas piktnaudžiavo tarnyba, nes būdamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi protegavo graužikų naikinimo paslaugas teikusią savivaldybės įmonę.
Už tai jam skirtas lygtinis laisvės atėmimas dvejiems metams ir priteista 16,5 tūkst. eurų žalos atlyginimo pagal Vilniaus savivaldybės civilinį ieškinį.
Po pasirodžiusios informacijos apie neatlygintą žalą, teisėsaugai pradėjus ikiteisminius tyrimus dėl jo verslo ir visuomenei keliant klausimus dėl jo dalyvavimo įmonių veikloje, ryšių su tam tikrais verslininkais, G. Paluckas pernai liepą pasitraukė iš premjero pareigų.
Kaip rašė BNS, praėjusiais metais konservatoriai bandė inicijuoti buvusiam premjerui apkaltą dėl to, kad eidamas Seimo nario ir ministro pirmininko pareigas G. Paluckas galimai rūpinosi savo įmonių „Garnis“ ir „Emus“ reikalais, dalyvavo priimant verslo sprendimus, veikė jų interesais.
Naujausi komentarai