Seimas netrukus nuspręs, kada kitąmet rinksime vietos valdžią, ir užvirs savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kampanijos karštinė. Juose pirmą kartą bus išbandyta nemažai pokyčių, kurie įteisinti šį birželį ir liepą parlamento priimtame Rinkimų kodekso pataisų pakete.
Kas vyks kitaip, kodėl reikėjo pakeitimų ir kokį tai gali turėti poveikį, – „Kauno dienos“ interviu su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Lina Petroniene.
Užstatas mažėja
– Ar sumažėjęs rinkimų užstatas gali pakoreguoti sąrašų skaičių? Gal atsiras daugiau nedidelių partijų ir politinių komitetų sąrašų?
– Rinkimų užstatas keitėsi jau keletą metų, o didžiausias pokytis įvyko, kai Lietuvoje įvykdyta mokesčių reforma. Anksčiau darbdavys mokėdavo mokesčius už darbuotoją „Sodrai“ ir tai nebuvo laikoma darbo užmokesčiu, o po reformos tai tapo darbuotojo darbo užmokesčio dalimi ir vidutinis darbo užmokestis, nuo kurio priklauso rinkimų užstato dydis, padidėjo apie 30 proc. Tad jau priimant Rinkimų kodeksą dalis rinkimų užstatų buvo sumažinti, tačiau ne kandidatuojant į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje ir ne savivaldybių tarybų rinkimuose. Dabar juose jis taip pat sumažintas: buvo vieno vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio, o dabar bus pusė jo, šiuo metu tai yra kiek per 1,2 tūkst. eurų. Toks dydis taikomas kandidatų į savivaldybės tarybą sąrašui arba kandidatui į merus, jei jis neįtrauktas į kandidatų sąrašą.
Užstatas grąžinamas, jei kandidatas ar kandidatų sąrašas gauna ne mažiau kaip 3 proc. balsų, laiku pateikia politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, ją pagrindžiančius dokumentus, nepadaro šiurkščių politinių kampanijų finansavimo nuostatų pažeidimų ir nėra papirkęs rinkėjų.
Gali būti, kad sumažinus užstatą kai kurioms partijoms bus lengviau iškelti kandidatų sąrašus, nes tam reikės skirti šiek tiek mažiau lėšų. Tačiau svarbus ir kitas niuansas: nustatytas minimalus kandidatų skaičius kandidatų sąraše ir pasitaiko, kad mažesnės partijos kartais tiesiog nesurenka jų pakankamai.
Sumažintas užstatas ir tiems kandidatams, kurie eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario ar mero pareigomis. Už juos buvo mokamas dvigubas užstatas – apie 4 tūkst. eurų už vieną tokį asmenį. Tai buvo įvesta siekiant, kad rinkėjai nebūtų klaidinami, o išrinkti asmenys dirbtų tarybos nariais (anksčiau į kandidatų sąrašą būdavo įrašomi kokie nors žinomi savivaldybės žmonės, pvz., ligoninės direktorius, tačiau išrinkti jie atsisakydavo mandato). Kai buvo įvestas šis užstatas, tokių atvejų sumažėjo kelis kartus.
Dabar užstatas dėl nesuderinamų pareigų sumažintas keturiskart – iki pusės vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio, taigi bus kiek per 1,2 tūkst. eurų už kiekvieną žmogų, kuris eina tokias pareigas. Be to, kadangi tas užstatas yra specialios paskirties būtent dėl nesuderinamų pareigų, jei toks asmuo bus išrinktas ir taps tarybos nariu, jam jis bus grąžintas anksčiau nei užstatas už sąrašą – per dešimt darbo dienų nuo pirmojo posėdžio visose savivaldybėse, o jo grąžinimo sąlygos nebus siejamos su ataskaitos pateikimu ir jos patikrinimu.
Čekutininkų galimybės
– Terminas kandidatui privalomai gyventi toje savivaldybėje, kurioje kandidatuoja, pailgintas iki ne trumpiau kaip 130 dienų iki rinkimų (anksčiau – 60). Ar, atvirkščiai, nereikėtų į tai žiūrėti liberaliau? Gal svarbiau kur dirbi, o ne kur nakvoji? Ar tokie reikalavimai yra ir kitose ES šalyse?
– Turbūt rinkėjui natūralu tikėtis, kad savivaldybės tarybos narys turėtų būti susijęs su ta savivaldybe. Jei jis niekaip su ja nesusijęs, jam būtų sunkiau atstovauti jos gyventojų interesams taryboje. Lietuvoje pasirinktas kelias, kad tarybos nariai joje turi būti deklaravę gyvenamąją vietą, tačiau žiedinėse savivaldybėse ar gretimose, pvz., Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos, kurios tarpusavyje labai susijusios, tokių problemų kandidatams, tarybos nariams kyla. Keletas jų per kadenciją dėl to prarado mandatą, tačiau, jei jie sugrįžtų gyventi į savivaldybę, galėtų jį susigrąžinti.
Kitose ES valstybėse irgi tikrinama sąsaja su ta savivaldybe, bet, manau, yra ir skirtingų reikalavimų.
– Beje, ar rinkimuose į savivaldybių tarybas ir merus galės kandidatuoti į čekiukų skandalus patekę asmenys, kurie teismo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą?
– Jei teismo dokumente nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė, pvz., kad jis negali būti išrinktas ar eiti tam tikrų pareigų, arba bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė, tokiu atveju, kol ta priemonė taikoma, asmuo negalės kandidatuoti. Šiuo atveju svarbu ne tik tai, kad kandidatas pagal laidavimą atleistas nuo atsakomybės, bet ir tai, kad būtų pabaigta vykdyti teismo paskirta bausmė ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonė, jei buvo paskirta.
Ir rinkimų dieną
– Kuo motyvuojant reikėjo panaikinti draudimą agituoti rinkimų sekmadienį? Ar tai nesukels pliūpsnio neigiamos informacijos apie kandidatus, į kurią šie nebeturės galimybės atsakyti?
– Šia nuostata sulygintos balsavimo iš anksto ir rinkimų dieną sąlygos. Nuo šiol nesvarbu, ar vyksta balsavimas iš anksto, ar rinkimų dieną, agituoti bus leidžiama visur, išskyrus balsavimo patalpą ir 50 m aplink ją. Anksčiau tai buvo galima daryti tik išankstinio balsavimo metu.
Agitacijos draudimo rinkimų dieną panaikinimas, VRK nuomone, leis paskleisti daugiau informacijos apie rinkimus būtent rinkimų dieną, kai aktualiausia apie juos žinoti.
Tačiau lieka galioti reglamentavimas, iki kada galima skleisti neigiamą informaciją apie rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ar politines organizacijas, nes dar turi būti užtikrinta ir atsakymo teisė.
– Kokiais dar reikalavimais patikslintos rinkimų agitaciją apibrėžiančios nuostatos?
– Nustatytas ribojimas skleisti dezinformaciją, manipuliuoti informacija rinkimų agitacijos metu. Dabar VRK galės nespausdinti kandidatų ar politinių organizacijų rinkimų programų, jei jose yra nuostatų, prieštaraujančių nacionalinio saugumo interesams, pamatinėms konstitucinėms vertybėms, joje skelbiama visuomenę klaidinanti, melaginga informacija. Esame turėję situaciją, kai kilo ginčas, ar valstybės lėšomis VRK gali spausdinti vieno kandidato programą. Juk paskui taip pat valstybės lėšomis rinkimų komisijų nariai ją platina visiems rinkėjams, atnešdami į namus. Labai svarbu, kad valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai, proporcingai, todėl ši įstatymo nuostata įveda apsaugą, kad valstybės lėšomis nebūtų skleidžiama informacija, nukreipta prieš pačią valstybę.
Geopolitinės aplinkybės
– Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, Rinkimų kodekse įrašyta, kad rinkimų komisijos galės atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją, jei kils įtarimų, kad užsienio valstybei ar tarptautinei organizacijai atstovaujančio subjekto pasiūlytas asmuo gali veikti pagal užsienio valstybės, pripažintos kaip keliančios grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, interesus. Ar tokių atvejų pasitaikė ankstesniuose rinkimuose, ar tiesiog teoriškai bandoma tai užkardyti?
– Iš dalies – teoriškai, iš dalies – remiantis kitų valstybių patirtimi. Iš ne vienos ES valstybės kolegų girdime, kad kartais nedraugiškos valstybės stengiasi užregistruoti savo rinkimų stebėtojus per kokias nors organizacijas, kurios iš tikrųjų nestebi rinkimų taip, kaip turėtų stebėti rinkimų stebėtojai, o siekia labiau skleisti dezinformaciją apie rinkimus. Tad ši nuostata turėtų tapti tam tikru saugikliu nuo tokių situacijų.
– Kas priskirtini suinteresuotiesiems asmenims ir kaip bus reglamentuojama jų veikla?
– Tai naujas teisinis reguliavimas Lietuvoje. Rinkimų rezultatais suinteresuotieji asmenys yra tie, kurie nori rinkti lėšas ir už jas paremti kuriuos nors politinės kampanijos dalyvius ar jiems oponuoti, t. y. išsakyti savo nuomonę apie įvairius politinės kampanijos dalyvius. Iki šiol mokamą politinę reklamą galėjo užsakyti tik politinės kampanijos dalyviai. Suinteresuotasis asmuo turi turėti rinkimų teisę – savivaldybių tarybų rinkimuose jis turi būti nuolatinis savivaldybės gyventojas, o Seimo rinkimuose – Lietuvos Respublikos pilietis. Dėl to jis turės užsiregistruoti VRK.
Tačiau per rinkimus būdavo situacijų, kai žiniasklaidoje paskelbiamas ir ne politinės kampanijos dalyvio politinės reklamos pobūdžio straipsnis, todėl manėme, jog tikslinga sureglamentuoti šią veiklą, kad asmenys, kurie nori išreikšti poziciją apie kandidatus, galėtų tai daryti skaidriai. Tas reglamentavimas nėra visiškai Lietuvos išradimas, kitose šalyse, pvz., Latvijoje, jis taikomas jau gana seniai.
Įstatymas numato, kiek politinės kampanijos dalyviai gali išleisti rinkimams, iš kokių lėšų jie gali būti finansuojami. Dabar panašus reglamentavimas bus taikomas ir suinteresuotiesiems asmenims, tik jų išlaidų limitas mažesnis – iki penkių vidutinių darbo užmokesčių dydžio, artimiausiuose savivaldybių rinkimuose tai bus apie
12 tūkst. eurų. Jie gali būti finansuojami iš fizinių asmenų aukų, taip pat turės deklaruoti gautas pajamas ir išlaidas.
Taip siekiama išvengti mums nedraugiškų valstybių kišimosi į rinkimus, jai jos galbūt finansuoja kokius nors asmenis, kad jie skleistų informaciją. Manome, taip bus daugiau skaidrumo.
– Ar su geopolitine situacija susijusi ir nauja nuostata, kad VRK nariai įgaus teisę dirbti su įslaptinta informacija? Kokiais atvejais to gali prireikti?
– Ši nuostata atsirado diskusijose apie suinteresuotuosius asmenis, o šis institutas atsirado galvojant ir apie galimą užsienio valstybių kišimąsi į rinkimus. Svarbu ne tik tai, kad VRK nariai įgyja teisę dirbti su įslaptinta informacija, bet ir tai, kad institucijos VRK turės informuoti, jei nustatys grėsmių rinkimams.
– Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijose dirbantys asmenys privalės mokėti valstybinę kalbą. Ar pasitaikydavo jos nemokančių?
– 2024 m. vykusių trejų rinkimų metu esame gavę ne vieną rinkėjų skundą, kad kai kurie rinkimų komisijų nariai nemoka lietuviškai, o jie turi gebėti paaiškinti rinkėjams apie balsavimo procedūras valstybine kalba. Iki šiol šis lūkestis buvo tarsi savaime suprantamas, tačiau negalėjome nereaguoti į rinkėjų pastabas, todėl nuo šiemet Rinkimų kodekse atsirado nuostata, papildanti reikalavimus rinkimuose dirbantiems žmonėms mokėti bendrauti valstybine kalba.
Lig šiol mokamą politinę reklamą galėjo užsakyti tik politinės kampanijos dalyviai, dabar galės ir vadinamieji suinteresuotieji asmenys. Tačiau jie turės užsiregistruoti VRK.
– Nesulaukė palaikymo kai kurių politikų siūlymai pasekti Estijos pavyzdžiu ir, atsižvelgiant į dabartines geopolitines aplinkybes, apriboti teisę savivaldos rinkimuose balsuoti rusams ir baltarusiams, kurie nėra Lietuvos piliečiai. Kiek maždaug tokių rinkėjų turime?
– Lietuvoje per savivaldybių tarybų rinkimus gali balsuoti asmenys, neturintys Lietuvos pilietybės, svarbu, kad jie, būdami kitos valstybės piliečiais, dar būtų ir nuolatiniai tos savivaldybės gyventojai. 2023 m. savivaldos rinkimuose Lietuvoje balsavo šiek tiek per 2 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių, kurie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Tikrai ne visose ES valstybėse gali balsuoti visi nuolatiniai gyventojai – kai kuriose leidžiama balsuoti tik ES piliečiams. Lietuvai stojant į ES buvo padarytas pakeitimas, kad gali balsuoti visi nuolatiniai gyventojai. Dabar aplinkybės sudėtingesnės. Tačiau tai ne VRK, o politinis klausimas. Mūsų darbas yra užtikrinti, kad balsuoti galėtų tie, kuriems tai leidžia įstatymas.
– Kaip patikslinta bendradarbiavimo su SSRS specialiosiomis tarnybomis sąvoka?
– Per praėjusius Seimo rinkimus kilo diskusijų, ar sąmoningas bendradarbiavimas ir darbas specialiosiose struktūrose yra tas pats, turėjome net ginčą teisme. Dėl to buvo nutarta patikslinti šią sąvoką Rinkimų kodekse, kad visiems būtų aišku, jog ir bendradarbiavęs, ir dirbęs specialiosiose struktūrose asmuo gali kandidatuoti, tačiau jis turi tai aiškiai nurodyti kandidato anketoje, kad ši informacija būtų paskelbta VRK svetainėje ir rinkėjams platinamuose leidiniuose.
Paisyti lygiateisiškumo
– Kas keičiasi norint paremti kandidatus finansinėmis aukomis?
– Yra pokytis, susijęs su mažomis aukomis (šiuo metu tai yra suma, siekianti iki 70 eurų). Pastebėjome, kad jau keletą rinkimų mažas aukas žmonės aukoja per „Perlo“ terminalus, pašto perlaidomis. Tačiau Rinkimų kodeksas numato, kad aukoti galima banko pavedimu, taip pat elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, kuriomis galima nustatyti aukotojo tapatybę. Tačiau gal bankų pasiekiamumas Lietuvoje ribotas ar asmenims patogiau aukoti ne per juos, tad nutarta mažas aukas leisti aukoti ir pašto perlaidomis. Svarbu, kad būtų nurodytas aukojančio asmens kodas, tačiau deklaruoti pajamų nereikia, nes tai nedidelė suma, palyginti su tuo, kiek gali paaukoti pajamas deklaravęs fizinis asmuo, – per 20 tūkst. eurų, tačiau ne daugiau nei
10 proc. deklaruotų pajamų. Šis pakeitimas bus patogesnis rinkėjams, palengvins galimybes aukoti ir gal paskatins tai daryti daugiau rinkėjų.
– Rinkimų kodekse įtvirtinta nuostata dėl visuomeninės paskirties patalpų skyrimo kandidatų susitikimams su rinkėjais. Ar tai reiškia, kad kandidatai galės reikalauti nemokamai jiems suteikti sales, jei jos priklauso savivaldybėms?
– Rinkimų agitacijai negalima naudotis tarnybine padėtimi, draudžiama iš juridinių asmenų gauti aukų, taip pat ir nepiniginių, tad sistemiškai aiškinant šias nuostatas kildavo klausimų, ar kandidatai gali pasinaudoti seniūnijos, bendruomenės ar savivaldybės bibliotekos patalpomis nemokamai, jei kitiems asmenims tai leidžiama.
Pagal naują nuostatą, jei savivaldybės pasitvirtina savo tvarkas ir leidžia kokiomis nors patalpomis naudotis nemokamai, tai lygiai taip pat gali leisti jomis nemokamai naudotis ir kandidatams. Tačiau nėra taip, kad savivaldybės įpareigojamos tai daryti. Svarbiausia – užtikrinti lygiateisiškumą: negali būti taip, kad savivaldybė tai leidžia tik kurios nors vienos partijos atstovams ar kandidatams, kurie šiuo metu yra tarybos nariai, – jomis turi galėti naudotis visi politinės kampanijos dalyviai, dalyvaujantys rinkimuose toje savivaldybėje.
– Kaskart kyla dilemų dėl pareigas valstybės ar savivaldybės institucijose užimančių asmenų – kur yra jų veiklos viešinimas, o kur jau rinkimų politinė reklama. Ar keičiasi šios srities reglamentavimas?
– Politinės reklamos srityje yra gana daug pokyčių, nes pernai rudenį įsigaliojo ES Politinės reklamos reglamentas. Jis šiek tiek išplečia politinės reklamos sąvoką: tai ne tik, kaip mums buvo įprasta, politinių organizacijų ir kandidatų užsakyta informacija, bet ir asmenų, kurie nori padaryti poveikį teisėkūros procesams, tad tai svarbu lobistams.
Pokyčių nemažai, tad VRK rugpjūtį paskelbė rekomendacijas, ko reikėtų vengti, kad informacija, kuri skelbiama institucijos lėšomis, nebūtų politinė reklama. Pagrindinis dalykas – kad skleidžiant institucijos informaciją nebūtų propaguojamas jos vadovas, nebūtų kuriamas jo politinis įvaizdis, o tiesiog pateikiama oficiali informacija apie institucijos veiklą.
– Ar minėtame ES reglamente yra kas nors naujo dėl nuomonės apie kandidatus reiškimo socialiniuose tinkluose? Ar ji gali būti priskiriama politinei reklamai?
– Reglamente politine reklama laikoma ta informacija, už kurios sklaidą ar parengimą apmokėta. Tačiau taip pat labai svarbi žmonių saviraiškos laisvė. Be atlygio kiekvienas asmuo socialiniuose tinkluose gali skleisti savo nuomonę, tačiau taikomas kitas reglamentavimas, jei žmogus dalijasi mokama politine reklama ir galbūt už tai taip pat gauna atlygį. Tai jau būtų laikoma politine reklama.
ES reglamente numatyta, kad nebūtų ribojama žiniasklaidos laisvė. VRK surinko dažniausiai užduodamus klausimus iš įvairių Lietuvos žiniasklaidos priemonių, taip pat ir kandidatų, ir parengė atsakymus į juos. Lietuvoje ir toliau išlieka sena praktika, kai per rinkimus žiniasklaidoje politikams skiriamos specialios nuomonių rubrikos. Svarbu tik tai, kad nė vienam politikui nebūtų sudaromos išskirtinės sąlygos ir būtų nustatytos taisyklės, kaip ta informacija skelbiama.
Kovą, o gal vasarį?
– Galiausiai – kada vyks savivaldos ir merų rinkimai? Datą paskelbia Seimas, jo pirmininkas įregistravo projektą juos rengti kovo 7-ąją. Ar neteks rinkimų komisijoms dirbti per Velykas?
– Laikantis savivaldybių tarybų kadencijų termino numatyta, nuo kada iki kada gali būti rengiami savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. 2027-aisiais dvi realiausios datos būtų vasario 28 d. ir kovo 7 d.
Darėme analizę, kokios šventinės dienos patenka į rinkimų laikotarpius. Jei rinkimai būtų surengti kovo 7 d. (o pastaruoju laiku įprasta juos rengti kovą), pakartotinis balsavimas savivaldybėse, kuriose rinkėjai neišsirinktų mero pirmame ture, vyktų kovo 21 d. Vadinasi, rinkimų rezultatai būtų patvirtinti iki kovo 28 d., o tą dieną kitąmet bus švenčiamos Velykos.
Žinoma, VRK stengsis rezultatus nustatyti anksčiau, išnagrinėti skundus, tačiau tai priklausys nuo to, kiek bus jų gauta, ar kur nors bus perskaičiuojami balsai, nes Rinkimų kodeksas šiuose rinkimuose šiek tiek palengvina balsų perskaičiavimą. Svarbu ir tai, kad nustatant rinkimų rezultatus dirba ne tik VRK, bet gali tekti budėti ir dalies savivaldybių rinkimų komisijoms, nes, jei kurioje nors buvo pakartotinis balsavimas, gali kilti klausimų dėl skundų nagrinėjimo.
Taip pat tą dieną dirba labai daug žiniasklaidos atstovų, kurie nušviečia rinkimų procesus.
Tad, VRK nuomone, rinkimai galėtų sėkmingai vykti vasario 28 d., paskutinę vasario dieną. Turbūt didelės įtakos rinkėjų aktyvumui neturėtų tai, kad rinkimai vyktų ne pastaruoju metu įprastą kovo mėnesį, be to, taip būtų išvengta darbo per Velykas.
Tačiau tai – jau Seimo kompetencija, kaip jis nuspręs, tada rinkimus ir rengsime. Mums svarbiausia, kad rinkimuose kandidatai dalyvautų sąžiningai, o rinkėjai balsuotų aktyviai.
Naujausi komentarai