R. Tamašunienė akcentavo, kad skaitmenizavimas svarbus ne tik siekiant didesnio teisingumo sistemos efektyvumo bei prieinamumo, bet ir stiprinant valstybės atsparumą.
„Nuotolinės technologijos, elektroninės paslaugos ir vaizdo konferencijos leidžia teismams išlaikyti nepertraukiamą veiklą ir krizės sąlygomis. Todėl kartu su teismų bendruomene turime nuosekliai investuoti į saugią, patikimą ir žmonėms prieinamą skaitmeninę teisingumo sistemą“, – sakė ministrė.
Remiantis šių metų ES teisingumo rezultatų suvestine, Baltijos šalys yra tarp pirmaujančių ES valstybių pagal teisingumo sistemų skaitmenizavimą.
Ministrai taip pat kalbėjosi, kaip užtikrinti, kad įgyvendinant ES teisę nebūtų kuriamas nepagrįstai griežtesnis reguliavimas, nei numatyta Bendrijos teisės aktuose.
Pasak R. Tamašunienės, vengiant nepagrįsto papildomo reglamentavimo, galima mažinti administracinę naštą ir kitus prisitaikymo prie reguliavimo kaštus.
„Įgyvendindami ES teisę turime rasti tinkamą pusiausvyrą – užtikrinti aukštus saugumo, sveikatos, aplinkosaugos ir kitų sričių standartus, tačiau kartu nekurti nepagrįstų papildomų reikalavimų. Kiekvienas nacionalinis sprendimas, viršijantis ES teisėje nustatytus minimalius reikalavimus, turi būti aiškiai pagrįstas“, – teigė ji.
Baltijos šalių teisingumo ministrai taip pat aptarė ES e. teisingumo darbotvarkę. Anot ministerijos, Lietuva pabrėžė, kad Skaitmenizavimo paketo įgyvendinimas turėtų išlikti vienu svarbiausių Bendrijos teisingumo srities prioritetų.
Susitikime pristatyta ir Lietuvos iniciatyva ateityje pradėti diskusijas dėl tarpvalstybinio civilinių sprendimų vykdymo gerinimo.
Anot ministerijos, viena iš galimų priemonių – bendra platforma, skirta valstybių narių keitimuisi informacija apie skolininkų turtą.
Naujausi komentarai