„Vienas tyrimas buvo atliktas, nustatyta, kad tokio kalėjimo Lietuvoje nebuvo. Jeigu būtų nuspręsta atlikti tyrimą, mano vertinimu, tai turėtų atlikti kompetentingos institucijos. (...) Po politikų atliekamo tyrimo – nežinau, ar jis išvis būtų naudingas, tarkime, Lietuvai atstovaujant teismuose“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės rūmų teigė R. Tamašunienė.
„Jeigu būtų nuspręsta pradėti tyrimą, atsakyti į klausimus, mano vertinimu, tai turėtų būti jungtinė kompetentingų žmonių komisija, darbo grupė, kuri atsakytų į visus klausimus ir nekeltų abejonių, kad tai yra politizuojama ar bandoma nuslėpti“, – akcentavo ji.
Vis tik ministrė akcentavo, kad šiuo metu Lietuva laikosi pozicijos, jog tokio kalėjimo šalyje nebuvo.
„Laikomės pozicijos, kad Lietuvoje tokio kalėjimo nebuvo ir žmonės negalėjo čia patirti kankinimo ar kitaip būtų pažeidžiamos jų teisės“, – pabrėžė R. Tamašunienė.
Diskusijos šiuo klausimu atsinaujino Lietuvai Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pralaimėjus dar vieną bylą.
2009 metais parlamentinį tyrimą atliko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Po jo konstatuota, kad Lietuvoje buvo sąlygos kalinti žmones, tačiau nepavyko įrodyti, jog kaliniai buvo atvežti į mūsų šalį ir čia laikomi.
Kaip skelbta, Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė nematantis prasmės pradėti dar vieną tyrimą dėl CŽV kalėjimo. Analogiškos pozicijos laikosi ir premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius šią savaitę Eltai teigė, kad toks tyrimas turėtų būti atliktas. Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga nemano, kad tokio tyrimo reikia.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva privalo ištirti įtarimus dėl galimai šalyje veikusio slapto CŽV kalėjimo.
Prezidentūra abejoja, ar šioje istorijoje reikalingas dar vienas tyrimas. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau teigė, kad papildomas tyrimas neįneštų daugiau aiškumo.
Trečioji byla prieš Lietuvą
Liepos pradžioje EŽTT konstatavo, kad terorizmu „Al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 metais buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.
Be to, septynių teisėjų kolegija priteisė jam 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvos Vyriausybę kreiptis į JAV valdžią, siekiant patikinimo, kad įtariamajam nebus paskirta mirties bausmė.
Tai jau trečioji byla Strasbūro teisme prieš Lietuvą dėl CŽV kalėjimo.
2018 m. EŽTT nusprendė, kad Lietuvoje 2005–2006 m. veikė slaptas CŽV kalėjimas, jame kalintas Saudo Arabijoje gimęs palestinietis Abu Zubaydah. Tuo metu 2024 m. dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al-Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų.
EŽTT tai 1959 metais įkurtas tarptautinis teismas, nagrinėjantis asmenų arba valstybių pareiškimus dėl pilietinių ir politinių teisių, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). Šio Teismo tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos susitariančios šalys prisiėmė pagal EŽTK. Teismas įsikūręs Strasbūre, Prancūzijoje.
Naujausi komentarai