„Aš jau esu sakęs, kad mano prioritetų sąraše yra kiti prioritetai, ne viskas gali būti gyvenime prioritetai. Tai socialinė politika, šeimos politika, išmokos tėvams, nemažinant jų pajamų susilaukus vaiko, senjorai ir visa kita – tai yra mano prioritetai. Visos kitos temos, jos gali būti šalia, jos gali būti inicijuojamos ne socialdemokratų ir gali būti svarstomos“, – susitikime su „Nemuno aušros“ frakcija antradienį sakė M. Sinkevičius.
„Turime turbūt vienaip ar kitaip atliepti Konstitucinio Teismo sprendimą arba nutarimą, bet nemanau, kad socialdemokratai ar aš asmeniškai būsiu to priešakyje“, – teigė jis.
Susitikime su opozicine Liberalų sąjūdžio frakcija M. Sinkevičius teigė, kad dalis LSDP frakcijos Seime palaiko lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą, dalis, politiko žodžiais, žiūri labai rezervuotai.
„Klausiu, ar mes turime variantą, kuris ne keltų iliuzijas, kad bus sprendžiama, bet realų variantą, kuris būtų priimtas, o ne vėl iškelta tema į paviršių, politinę darbotvarkę, padiskutuota, susipriešinta ir baigta niekuo“, – dėstė socdemų vedlys.
Aš jau esu sakęs, kad mano prioritetų sąraše yra kiti prioritetai, ne viskas gali būti gyvenime prioritetai.
„Klausimas, ar mes turime sprendimą, kuris atlieptų Konstitucinio Teismo nutartį, kad nepademonstruotume kaip parlamentas teisinio nihilizmo ir pasakytume, kad nutartis nutarčiai, o gyvenimas – gyvenimui“, – pridūrė jis.
Pasak LSDP lyderio, partnerystės klausimui atsidūrus Seimo darbotvarkėje, dalis socdemų tikrai palaikys jos įteisinimą, dalis „pasiliks prie savo asmeninių vertinimų, kurie ateina iš jų aplinkos, regionų, vienmandačių apygardų“.
„Aš tą puikiai suprantu kaip dedamąją, nes puikiai žinau mūsų respondentų ir mus palaikančių rinkėjų reakcijas, turbūt ir jūs jas puikiai žinote“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, pasirašius naujos koalicijos sutartį M. Sinkevičius teigė, kad socdemų, demokratų ir „valstiečių“ dauguma žmogaus teisių klausimais „oro nevirpins“.
Naujosios koalicijos sutartyje, kaip ir prieš tai pasirašytoje su „aušriečiais“, išlieka priedas, kad „valstiečiai“ pasilieka teisę nepalaikyti partnerystės ir vienos lyties asmenų santuokos įteisinimo, Reprodukcinės sveikatos įstatymo.
Praėjusių metų balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją 24 metus nevykdydamas Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Be to, konstatuota, kad partnerystė turi apimti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenis.
Po šio nutarimo teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei pareiškus, kad nerengs partnerystę reguliuojančio įstatymo projekto, grupė Seimo socialdemokratų, liberalų ir konservatorių pernai rudenį registravo lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą per Civilinį kodeksą.
Tačiau šis projektas vis neįrašomas į parlamento plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Lyčiai neutralią partnerystę parlamente mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.
Praėjusią kadenciją Seime pradėti svarstyti du įstatymų projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką, tačiau pakeitimai nebuvo priimti.
Susitikime su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija M. Sinkevičius buvo paklaustas apie patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės pabaigoje nutarė ekspertų prašyti įvertinti siūlymą kartu su savivaldos rinkimais atsiklausti gyventojų, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.
Dabar Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“.
M. Sinkevičius teigė, kad socdemų frakcijoje nuomonė apie referendumą nėra vieninga.
„Yra toks pasidalijimas. Aš asmeniškai nieko blogo tame patariamajame referendume nematau, gal jis turės gerų šalutinių efektų, pritrauks rinkėjus dalyvauti ir aktyviai balsuoti“, – sakė kandidatas į premjerus.
Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų vasario arba kovo mėnesį.
Nelaiko „aušriečių“ partijos antisemitine, dėkoja už priimtus sprendimus
Nors socdemai nutraukė koalicijos sutartį su „Nemuno aušra“, kandidatas į premjerus, LSDP pirmininkas M. Sinkevičius teigia nelaikąs šios politinės jėgos antisemitine ir dėkoja jai už priimtus sprendimus.
„Noriu pasakyti, kad nelaikau jūsų politinės organizacijos in corpore, kuri yra ne tik čia, šitoje salėje, bet turbūt ir visoj Lietuvoj yra daug skyrių, kaip antisemitinės, antivalstybinės, nes jeigu jūs tokie būtumėte, greičiausiai būtų teisiniai instrumentai tiesiog tokią organizaciją likviduoti, uždaryti ir neleisti jai egzistuoti“, – antradienį per susitikimą su „aušriečių“ frakcija Seime sakė M. Sinkevičius.
Birželio pradžioje iš valdančiosios koalicijos pašalinti „Nemuno aušros“ frakcijos nariai kandidato į premjerus vis klausė, kuo jie neįtiko socialdemokratams.
„Kur mes buvome neprognozuojami? Kur už uždarų durų sutarėme balsuoti vienaip, o balsavome priešingai?“ – klausė „aušrietis“ Karolis Neimantas.
„Ar jūs manote, kad mes čia, frakcijoje, esame prorusiški, antivalstybininkai, kenkėjai valstybėje? Tada mus reikėtų šalinti iš Seimo. Ar jūs kaip Vyriausybės vadovas, kadangi vis tiek jus patvirtins, duodamas interviu, kalbėdamas viešoje erdvėje, bent jau jeigu nepaneigsite, bent netvirtinsite, kad mes esame tokie?“ – klausė Kęstutis Bilius.
M. Sinkevičius sakė, kad niekada nėra vartojęs panašių žodžių kalbėdamas apie „Nemuno aušrą“. Pasak jo, buvę bendražygiai be reikalo internete ieško panašių jo pasisakymų.
„Man šiandien pasirodė, kad bendraujant su jumis, ar čia reikėtų dar išjungti „ChatGPT“ ir „Google“. Man toks vaizdas susidarė, kad jūs man priskyrėte tam tikrų teiginių, kurių aš nesu pasakęs, bet tebūnie“, – tvirtino socialdemokratas.
Man šiandien pasirodė, kad bendraujant su jumis, ar čia reikėtų dar išjungti „ChatGPT“ ir „Google“. Man toks vaizdas susidarė, kad jūs man priskyrėte tam tikrų teiginių, kurių aš nesu pasakęs, bet tebūnie.
Jis tvirtino, kad darbas koalicijoje su „aušriečiais“ buvo su įvairiais emociniais pakilimais ir nusileidimais. Anot jo, buvusiai koalicijai stigo stabilumo, būta per daug erzelio, emocijų, konfliktų.
„Jeigu tie santykiai politiniai, kaip ir asmeniniame gyvenime, pradeda nedžiuginti, tai vis tiek turi vienokius ar kitokius sprendimus priimti. Jie ir buvo priimti“, – sakė M. Sinkevičius.
Kita vertus, jis padėkojo „Nemuno aušrai“ už patvirtintą rekordinį gynybos biudžetą, II pensijų pakopos reformą.
„Buvo ir kitų didesnių, mažesnių darbų. Negali sakyti, kad viskas buvo tiktai tamsu ir pilka, ir prastai. Ar bus kokybiškas kažkoks šuolis su nauja koalicija? Visą laiką toks lūkestis sudaro naujas politines santuokas, jis yra“, – teigė kandidatas į premjerus.
LSDP koalicijoje su „Nemuno aušra“ dirbo nuo 2024 metų rudenį vykusių Seimo rinkimų. Šių metų birželį didžiausią frakciją Seime turinti partija šią partnerystę nutraukė ir vietoj „aušriečių“ į valdančiąją daugumą pakvietė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis yra teisiamas baudžiamojoje byloje dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo. Konstitucinis Teismas užpernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti prezidento ir Seimo rinkimuose. 2024 metų rudenį jis vėl išrinktas į Seimą.
Sako nepalaikantis siūlymų išslaptinti KGB bendradarbius
Kandidatas į premjerus M. Sinkevičius sako nepalaikantis parlamentarų siūlymų dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo.
„Dėl KGB aš asmeniškai nepalaikysiu tos pozicijos, kad čia reikėtų kažką dabar imti ir daryti“, – susitikime su „Nemuno aušros“ frakcija antradienį sakė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis.
„Yra valstybės tam tikras įsipareigojimas. Jeigu bus Seimo, parlamento politinė valia, tai aišku, kad ta valia ir bus išpildyta. Aš nesu parlamento narys, bet aš už šitą sprendimą nepasisakysiu“, – pažymėjo M. Sinkevičius.
Kaip rašė BNS, Seimas po pateikimo yra pritaręs „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pataisoms, kuriomis nuo 2028-ųjų siūloma išslaptinti valstybei žinomus su sovietų struktūromis bendradarbiavusius politikus, valstybės pareigūnus ir tarnautojus, teisėjus, karius, valstybės ir savivaldybių įmonių bei viešųjų įstaigų vadovus, politinių partijų narius, žurnalistus.
Su tuo susijusius pakeitimus siūlo ir konservatorius Arvydas Anušauskas. Pagal jo pataisas, pasibaigus įslaptinimo terminui informacijos ir duomenų apie KGB bendradarbius naudojimo tvarką nustatytų Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Remiantis A. Anušausko projektu, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos, paliekant 30 metų trunkantį slaptumą.
Prieš abi šias pataisas yra pasisakiusi Vyriausybė. Anot jos, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą ši informacija ir duomenys apie ją pateikusius asmenis laikomi valstybės paslaptimi.
Dabartiniame 2000 metais įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Mainais į tai prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų.
Artėjant šiam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.
Tačiau ir dabartinė įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams. Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.
Kandidatas į premjerus – už masinio naikinimo ginklų draudimo pašalinimą iš Konstitucijos
M. Sinkevičius sako palaikantis draudimo Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus pašalinimą iš Konstitucijos.
„Man atrodo, politiškai korektiškiau būtų tiesiog eliminuoti tą straipsnį, nes yra tikrai konstitucijų mūsų kaimyninėse šalyse, kur tiesiog apie tą temą nieko nėra pasakyta – nei taip, nei ne. Bandyti kažką pasakyti kažin ar reikia“, – Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių susitikime kalbėjo M. Sinkevičius.
Jo teigimu, pagrindinė diskusija šiuo klausimu vyksta apie tai, ar masinio naikinimo ginklų draudimą numatantį Konstitucijos straipsnį reikėtų modifikuoti, ar tiesiog ištrinti iš pagrindinio šalies įstatymo.
„Reikia įvertinti visas pasekmes ir čia turbūt turi mums pasakyti ir padėti VSD (Valstybės saugumo departamentas – BNS), ir visi kiti. Reakcija bet kokiu atveju bus, mes tą suprantame, tikiuosi, kad reakcija galėtų būti adekvati“, – nurodė M. Sinkevičius.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Kaip rašė BNS, apie poreikį keisti pagrindinį šalies įstatymą politikai ėmė diskutuoti po to, kai gegužę prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, pagal kurį būtų sudaryta galimybė į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
Opozicija galimybę svarstyti Konstitucijos keitimą palaikė, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir tuomet dar valdančiajai koalicijai priklausę „Nemuno aušros“ parlamentarai buvo skeptiškesni.
Konstitucijai pakeisti reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 parlamentarai iš 141.
Diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo skatina ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) kovą pristatyta idėja kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.
(be temos)