„Aš manau, kad mūsų uždavinys yra sugrąžinti tikėjimą politika bendrai Lietuvoje. Šiuo atveju, be jokios abejonės, mūsų trijų ministrų darbas yra svarbus, bet lygiai taip pat svarbus ir tų žmonių, kurie labai dažnai atlieka tą nematomą darbą, bet yra partijos pagrindas. Tai yra mūsų skyrių darbas, kadangi artėjame prie savivaldos rinkimų. Čia demokratų uždavinys bus iškelti stiprius kandidatus tiek savivaldybių merų pozicijoms, tiek galiausiai sąrašus, kurie gebėtų dirbti ir atstovauti žmonėms savivaldybių tarybų rinkimuose“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė V. Sinkevičius.
„Man tikrai labai svarbus kuo didesnis partijos narių įsitraukimas, nes aš tikiu – ne tik tikiu, bet aš žinau, kad mes turime labai daug kompetentingų žmonių, kurių įžvalgos, pagalba gali tiktai padėti stiprinti, dar išsamiau analizuoti problemas valstybėje ir prieiti prie išvadų, sprendimų, kurie yra reikalingi. Tai šiuo atveju, tas partijos narių įveiklinimas yra be jokios abejonės pats svarbiausias tikslas“, – teigė jis.
Laikinai demokratams V. Sinkevičius vadovavo nuo balandžio, kai teisėsaugos įtarimų dėl kyšininkavimo sulaukęs iki tol partijai vadovavęs Saulius Skvernelis sustabdė narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“, pasitraukė iš pirmininko pareigų.
V. Sinkevičiaus teigimu, demokratai per pastaruosius mėnesius jau įrodė rinkėjams, kad niekada nebuvo vieno žmogaus partija, todėl papildomai to įrodinėti nebereikia.
„Mes tikrai matėme kitų partijų istorijas, kur jos visiškai subyrėdavo nelikus lyderio. Labai nelengvu laikotarpiu prisiėmėme lyderystę, buvo labai aiškus susitelkimas netgi tarp pavaduotojų. Mes nepanirome į kažkokias vidines intrigas, galios žaidimus, o atvirkščiai – labai nuosekliai dirbome į priekį, kalbėjome apie darbus, kuriuos mes privalome įgyvendinti“, – kalbėjo europarlamentaras.
„Tad aš šiuo atveju tikrai nematau tokios grėsmės ir nematau kažkokio nenatūralaus poreikio įrodinėti. Už mus turi kalbėti mūsų darbai. Mes turime būti tie, kurie formuoja strateginę valstybės darbotvarkę, ar tai būtų demografija, ar tai būtų gynybos klausimai. Ir aš manau, kad su tuo ateis ir žmonių vertinimas. Žmonės šiandien dienai yra labai smarkiai pavargę nuo tų politinių konfliktų, nuo politikų vienas kito vertinimo. Žmonėms reikia konkrečių atsakymų į juos kankinančias problemas, reikia politinės jėgos, kuri apie tai atvirai kalbėtų ir siūlytų labai aiškius sprendimus. Aš manau, kad žmonės persisotino to chaoso ir populizmo, kuris pastaruoju metu labai smarkiai aplipino mūsų šalies politiką“, – akcentavo jis.
Politika devalvuojasi
– Balandį buvote paskirtas laikinuoju demokratų pirmininku, o šeštadienį ateinantiems ketveriems metams buvote išrinktas nuolatiniu lyderiu. Ateinate vadovauti nelengvu laiku – teisėsaugos akiratyje atsidūręs iki tol demokratams vadovavęs S. Skvernelis sustabdė narystę partijoje, pasitraukė iš pirmininko pareigų. Per suvažiavimą kalbėjote apie naują lapą. Kuo V. Sinkevičiaus vedama Demokratų sąjunga skirsis nuo tos, kuriai vadovavo S. Skvernelis?
– Aš manau, kad mūsų uždavinys yra sugrąžinti tikėjimą politika bendrai Lietuvoje. Šiuo atveju, be jokios abejonės, mūsų trijų ministrų darbas yra svarbus, bet lygiai taip pat svarbus ir tų žmonių, kurie labai dažnai atlieka tą nematomą darbą, bet yra partijos pagrindas. Tai yra mūsų skyrių darbas, kadangi artėjame prie savivaldos rinkimų, čia demokratų uždavinys bus iškelti stiprius kandidatus tiek savivaldybių merų pozicijoms, tiek sąrašus, kurie gebėtų dirbti ir atstovauti žmonėms savivaldybių tarybų rinkimuose.
Manau, kad mums kritiškai svarbu užtikrinti partijos augimą ir per artimiausius metus išplėsti partijos narių skaičių, užtikrinant, kad jis būtų orientuotas ne į kiekybę, bet į kokybę, bet vis tiek plėtra yra reikalinga, norint būti atstovaujamiems, girdimiems ir matomiems visoje Lietuvoje. Aš per pastaruosius mėnesius inicijavau partijos įstatų pakeitimus, kalbant apie platesnę valdybą, kuri būtų operacinis valdymo organas, kuris nuolat, kas savaitę aptartų aktualijas. Kiekvienas valdybos narys, pirmininko pavaduotojai, turi jiems priskirtas atsakomybės sritis. Ir galiausiai taryba, kuri yra labai kritiškai svarbi ir priims visus svarbiausius sprendimus, joje yra įtrauktas kiekvienas partijos skyrius. Kiekvieno skyriaus pirmininkas yra tarybos narys, nes aš manau, kad nesvarbu, ar tai mažas skyrius, ar didelis skyrius, jis turi turėti kėdę prie stalo. Jis turi turėti galimybę pasidalinti savo nuomone, išgirsti, kas vyksta, kas yra numatoma, pasidalinti ta informacija su skyriumi, kad to nesusikalbėjimo bendruomenėje būtų kuo mažiau.
Aš labai noriu uždėti didelį akcentą investicijoms į žmones, į jų tobulėjimą. Mes matome, kaip politika, deja, bet devalvuojasi Lietuvoje. Dažnai žmonės, netgi atėję į tam tikras pareigas, yra visiškai joms nepasirengę, ir manau, kad tai yra demokratų skirtumas, kad mes turime turėti žmones, kurie būtų tam pasirengę. Todėl aš noriu skirti didesnį dėmesį vidiniams mokymams, ar tai būtų susiję su komunikacija, ar su valstybės valdymu, administravimu (…). Be jokios abejonės, stiprinti vidinę partijos komunikaciją, nes pagrindas, nuo kurio tu atsispiri rinkimuose (…), yra partijos skyriai. Reikia dėti dėmesį ir stiprinti partijos skyrius. Mes atkursime veiklos grupes, kurios bus pirmiausia orientuotos į tokį pat skaičių, kaip yra ministerijų ir atsakomybės sričių. Vėliau galbūt turėsime kelias papildomas, bet man yra labai svarbu, kad partijos nariai diskutuotų aktualiais klausimais ir partijos viduje. (…)
– Per suvažiavimą sakėte, kad partija niekuomet nebuvo ir nebus vieno žmogaus. Tačiau apskritai, nuo pat partijos įkūrimo S. Skvernelis buvo jos ryškiausias veidas, daugeliui rinkėjų jis ir įkūnijo partijos identitetą. Kaip ketinate įrodyti rinkėjams, kad tai nėra partija apie vieną žmogų?
– Aš manau, kad jau įrodėme labai sėkmingai. Į partiją atėjau labai nelengvu laikotarpiu ir mes tikrai matėme kitų partijų istorijas, kur jos visiškai subyrėdavo nelikus lyderio. Labai nelengvu laikotarpiu prisiėmėme lyderystę, buvo labai aiškus susitelkimas netgi tarp pavaduotojų. Mes nepanirome į kažkokias vidines intrigas, galios žaidimus, o atvirkščiai – labai nuosekliai dirbome į priekį, kalbėjome apie darbus, kuriuos mes privalome įgyvendinti, nesvarbu, būsime pozicijoje ar opozicijoje, labai aiškiai transliavome tą žinią žmonėms. Aš manau, kad tai taip pat davė rezultatą.
Tad aš šiuo atveju tikrai nematau tokios grėsmės ir nematau kažkokio nenatūralaus poreikio įrodinėti. Už mus turi kalbėti mūsų darbai, mes turime būti tie, kurie formuoja strateginę valstybės darbotvarkę, ar tai būtų demografija, ar gynybos klausimai. Ir aš manau, kad su tuo ateis ir žmonių vertinimas. Žmonės šiandien yra labai smarkiai pavargę nuo politinių konfliktų, nuo politikų vienas kito vertinimo. Žmonėms reikia konkrečių atsakymų į juos kankinančias problemas, reikia politinės jėgos, kuri apie tai atvirai kalbėtų ir siūlytų labai aiškius sprendimus. Aš manau, kad žmonės persisotino to chaoso ir populizmo, kuris pastaruoju metu labai smarkiai aplipino mūsų šalies politiką.
– Pats S. Skvernelis apie savo politinę ateitį užsimena miglotai. Tuo atveju, jei savo nekaltumą jam apginti pavyktų, matytumėte jį grįžtantį į Demokratų sąjungą?
– Tai yra klausimas, kurį turi atsakyti pats S. Skvernelis. Jis sąmoningai išsibraukė iš partijos, jis nėra partijos narys, ir kokie bus jo sprendimai pasibaigus šiam tikrai nelengvam procesui, tuos klausimus, susijusius su politika, su buvimu politikoje, jis pirmiausia turi atsakyti pats.
– O dėl jūsų paties? Jūs į Europos Parlamentą esate išrinktas iki 2029-ųjų, bet šeštadienį per suvažiavimą pažadėjote, kad atsisakysite mandato dar iki Seimo rinkimų, tačiau nepatikslinote, kada tas laikotarpis tiksliai bus. Gal jau dabar turite atsakymą?
– Aš turiu atsakymą labai seniai, bet aš manau, kad mandato atsisakymas turi turėti prasmę, nes vis dėlto Europos Parlamento mandatas man yra suteiktas Lietuvos žmonių. Ir aš tikiu, kad mano buvimas Europos Parlamente taip pat prideda labai daug Lietuvai ir svorio atstovaujant ir Lietuvos žmonių pozicijai, ir bendrai, kalbant apie tai, atstovaujant Europos Parlamento pozicijai. Šiuo atveju mėtytis tais mandatais, aš manau, kad nėra protinga. Vis dėlto tam turi būti pagrindas. Ir be jokios abejonės, jeigu preziumuotume, kad aš vesčiau Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ Respublikos Seimo rinkimuose, tai būtų nesuderinama su Europos Parlamento pareigomis. Ir manau, kad laikas, kiek jis yra svarbus – ar tai būtų tarp pirmojo ir antro rinkimų turo, ar tai būtų prieš pat pirmąjį turą – tai yra klausimai, į kuriuos galima bus atsakyti ateityje. Bet jeigu man būtų pasiūlytos kažkokios pareigos eiti Lietuvoje, kurios būtų nesuderinamos su Europos Parlamento mandatu, vėlgi tai būtų pagrindas svarstyti.
Partijos pirmininko pareigos yra suderinamos su Europos Parlamento pareigomis. Be jokios abejonės, tai pareikalaus labai daug mano laiko, jau dabar reikalauja. Aš puikiai suprantu poreikį ir mano buvimo Lietuvoje pirmiausia būtent partijos skyriams ir, be jokios abejonės, aš privalėsiu rasti tą balansą. Bet aš tikiu, kad tai yra įmanoma padaryti.
– Tai matytumėte save grįžtant į nacionalinę politiką? Kokių ambicijų turite?
– Aš esu nacionalinėje politikoje nuo to laiko, kai aš nustojau eiti Europos Komisijos nario pareigas. Aš esu nacionalinėje politikoje ir kartais kai kuriems oponentams atrodo, kad galbūt per daug. Bet, jeigu rimtai, tai aš esu ir manau, kad netgi paskutinis mano aktyvus įsitraukimas performuojant Vyriausybę, formuojant Vyriausybę... Na, kiek daugiau dar galima įsitraukti į nacionalinę politiką? (…).
Svarbūs artėjantys rinkimai
– Grįžkime prie partijos reikalų. Rinkimuose šeštadienį jūsų vienintelis varžovas buvo jūsų bendrapartietis, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Jis taip pat buvo paskirtas jūsų pavaduotoju. Ar juo pasitikite? Vis dėlto jis metė iššūkį jums rinkimuose…
– Pasitikiu visais. Aš manau, kad žmonių, kurie galėjo kandidatuoti partijos pirmininko rinkimuose, tikrai yra daugiau. Mes esame demokratinė bendruomenė ir šiuo atveju kandidatus į pirmininkus kėlė partijos skyriai. Ne paslaptis, kad yra dalis skyrių, kurie mato ar matė L. Kukuraitį kaip galimą partijos pirmininką. Aš manau, kad ta konkurencija, diskusija, tie debatai, kurie vyko, tai yra labai sveikos bendruomenės požymis. Kai mes sakome, kad esame demokratai, tai man atrodo, kad fundamentalus dalykas yra demokratijos principai – nepriklausomos institucijos, žodžio laisvė. Tai yra tie dalykai, kurie yra neatsiejami nuo mūsų partijos. Tas demokratinis procesas, kuris vyko, aš juo labai džiaugiuosi.
– Kokius svarbiausius prioritetus Demokratų sąjungai keliate trumpuoju laikotarpiu ir kokią partija norėtumėte matyti ilguoju laikotarpiu?
– Man tikrai labai svarbus kuo didesnis partijos narių įsitraukimas, nes aš tikiu, ne tik tikiu, bet aš žinau, kad mes turime labai daug kompetentingų žmonių, kurių įžvalgos, pagalba gali tiktai padėti stiprinti, dar išsamiau analizuoti problemas valstybėje ir prieiti prie išvadų, sprendimų, kurie yra reikalingi. Šiuo atveju partijos narių įveiklinimas yra pats svarbiausias tikslas. Be jokios abejonės, mums svarbūs bus ir artėjantys rinkimai – tiek savivaldybių tarybų, bet galiausiai ir Seimo. Bet iki to laiko aš manau, kad bus labai svarbu užtikrinti, kad prioritetai, kuriuos mes nusimatėme eidami į Vyriausybę, formuodami Vyriausybę kartu su socialdemokratais ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, taip pat būtų įgyvendinti. Ir pirmiausia, yra šeimos paketas, priemonės, kurios labai aiškiai siųstų signalą šalies gyventojams, kad kiekvienas vaikas yra labai svarbus. Šiuo atveju, kai mes kalbame apie motinystės, tėvystės išmokų lubas, užtikrinti, kad žmonės, susilaukę vaikų, neprarastų pajamų, yra kritiškai svarbu. Lygiai taip pat ir parama šeimos būstui, nes mes matome, kad būsto įperkamumas Lietuvoje vis labiau mažėja ir tai yra auganti problema. Dalyje Europos jau tai seniai yra problema. Lietuvoje tai dar nėra toks didelis iššūkis, bet ilgainiui, nesprendžiant šios problemos, tai gali tapti iššūkiu.
Labai svarbu, kad tose mūsų kuruojamose ministerijose mes parodytume, kad kompetencijos, apie kurias mes kalbame, yra realybė. Ir būtent mūsų ministrai dabar turi visas sąlygas tą padaryti. Aš labai džiaugiuosi jų užsibrėžtais tikslais, bet, aišku, kertinis dalykas ir ką vertins žmonės, bus, ar jie bus įgyvendinti.
Paskutinis dalykas – skaidrumas ir atskaitomybė tiek partijos viduje, tiek išorėje. Aš manau, kad labai svarbu, kad ministerijos atliktų veiklos auditus ir pavaldžių įstaigų auditus, užtikrinant, kad, kai mes kalbame apie labai įtemptą situaciją su biudžetu, tas biudžetas nenukeliautų į įstaigas, kurios atlieka neaiškias ar besidubliuojančias funkcijas, kas yra absoliutus neūkiškumas. Tai kuo mažiau to neūkiškumo mūsų valstybėje turi likti.
– Šeštadienį taip pat patvirtinote dalį kandidatų į merus kitąmet vyksiančiuose rinkimuose. Kokį partijos vaidmenį apskritai matote regionuose?
– Labai svarbų. Mes turime skyrius beveik visose Lietuvos savivaldybėse. Aš manau, kad turime kompetentingų žmonių, kurie yra įrodę savo darbais žmonėms, kad gali ir toliau tęsti darbus kaip savivaldybių merai. Lygiai taip pat yra ir tų žmonių, kurie dirbo administracijos direktoriais, vicemerais, kurie, aš manau, yra realūs kandidatai tapti savivaldybių merais.
Kai mes kalbame apie regioninę politiką, tai aš netikiu tokiais sprendimais kaip Regionų ministerija Vilniuje. Nes kai išeina iš regiono paštas, regione nelieka bankomato, uždaroma mokykla, apribojamos ligoninės funkcijos ir tada Vilniuje kuriama ministerija, tai nėra sprendimas. Atvirkščiai – pirmiausia regioninė politika turi prasidėti regione. Aš manau, kad regionų stiprinimas, dar didesnis savivaldos įgalinimas yra kertinis dalykas, nes kai bandoma įsivaizduoti, kad kažkas, sėdintis ministerijoje Vilniuje, žino geriau, kokios yra realios problemos toje savivaldybėje, tai jau yra pirma klaida.
Aš tikrai noriu, kad mūsų skyriai stiprėtų, kad susikalbėjimas bent jau su mūsų kuruojamomis ministerijomis didėtų, kad būtų matomas aiškus vaizdas. Ir galiausiai mes turime nustoti įsivaizduoti, kad valstybė yra įmonė. Valstybė nėra įmonė. Aišku, kad geriausias sprendimas būtų, kad visi gyventų Vilniuje, gal Kaune kažkiek ir Klaipėdoje, o visa kita yra tiesiog per brangu. Tai yra prastas požiūris, kuris vyravo per ilgą laiką, ir dėl to mūsų regionai yra labai smarkiai nukraujavę. Šiuo atveju mes turime suprasti, kad valstybė privalo investuoti į regionus, ir tie regionai, kuriems sekasi geriau, dažnu atveju jiems sekasi geriau dėl to, kad kiti regionai buvo talento, žmonių donorais. Šiuo atveju mes turime matyti visą šalies vaizdą.
Neturi esminių pastabų K. Budriui
– Suvažiavime šeštadienį priėmėte rezoliuciją, kurioje raginate rengiant kitų metų biudžetą prioritetą teikti Europos Sąjungos (ES) vaidmens stiprinimui saugumo ir užsienio politikoje, koaliciniam susitarimui dėl demografijos krizės. Apie ją ir pakalbėkime. Priemonių šiai krizei spręsti įvardijama daug – nuo piniginių paramų iki partijų susitarimo. Kur šioje temoje demokratai deda svarbiausią akcentą?
– Demokratai dėtų akcentą į sprendimus. Jeigu yra partija, kuri galvoja, kad demografija nėra mūsų šalies problema, aš nenoriu skambėti įžūliai, bet tuomet ta politinė jėga nelabai supranta, kas yra šios valstybės pagrindas, nes šios valstybės pagrindas yra tauta, žmonės. Jeigu mes norime kalbėti apie ekonomikos augimą, inovacijų augimą – pasirinkite žodį, kuris jums labiausiai patinka – visa tai kuria žmonės. Jeigu mes norime kalbėti apie gyvybingus regionus, visa tai yra žmonės. Šiuo atveju, matydami tendencijas, prastėjančius gimstamumo rodiklius, aukštą mirtingumą, mes privalome priimti sprendimus čia ir dabar, o ne žiūrėti, kas bus kitą politinį ciklą, nes kitą politinį ciklą akivaizdu, kad viskas bus tik blogiau, ir tie sprendimai tuomet jau remsis visai kita realybe. Šiandien mums yra kritiškai svarbu užtikrinti, kad valstybė siunčia žinią, kad kiekvienas gimęs vaikas, nesvarbu, turtingoje ar mažiau pasiturinčioje šeimoje, yra svarbus, ir žmonės, susilaukę vaikų, neprarastų pajamų, išėję motinystės ar tėvystės priežiūros pirmaisiais metais.
Antras dalykas, parama šeimos būstui, nes labai dažnai, ypatingai jaunos šeimos, pasiima paskolą, įsigyja butą, kuris yra labai nedidelis, 40–45 kvadratai. Ir ta paskola juos tikrai slegia, ir galvoti apie kažkokią šeimos plėtrą tokio dydžio būste yra labai sudėtinga. Todėl parama šeimos būstui yra kritiškai svarbi. Be to, mes pamatėme, kad tai yra tikrai populiaru tarp žmonių, kad žmonėms reikia tos paramos, kai buvo skirta 5 milijonai, o paraiškų buvo priimta už 17 milijonų. Akivaizdu, kad iš tiesų tai yra veikianti parama, kuri realiai padėtų šeimai.
Galiausiai nemokamas vaikų maitinimas, nes tai liečia šeimų pajamas. Jeigu mes matome vidutinį atlyginimą, tai dviejų asmenų šeima, uždirbdama vidutinį atlyginimą, kas kartu sudėjus būtų apie 3000 eurų, turėdama vieną vaiką, išgyventų neblogai, bet jeigu jau yra du vaikai, iš karto situacija tampa daug labiau įtempta. Mūsų tikslas yra užtikrinti nemokamą maitinimą pradinukams, mes kalbame apie neformaliojo krepšelio plėtrą, nes šiandien dieną jis jau nebeatitinka dabartinės situacijos. Ir kai aš kalbu apie finansinę įtampą, tai ji ir atsiranda iš to, kad žmonėms reikia išlaikyti vaikus, leisti juos į būrelius ir mes norime, kad jie leistų į būrelius. Mes po to džiaugiamės jų sportiniais pasiekimais, mes džiaugiamės, kai jie yra mūsų visuomenės dalis, kuriai sekasi integruotis. Tai yra valstybės prioritetai. (…)
– Pakalbėkime ir apie užsienio politiką. Vyriausybės programos projektas sulaukė kritikos dėl švelnesnio tono Baltarusijos režimo atžvilgiu. Ar, jūsų vertinimu, Lietuvos pozicija šiuo klausimu išlieka nuosekli, ar vis dėlto, matote ženklų, kad ji švelnėja?
– Aš nematau ženklų, kad pozicija švelnėja. Užsienio reikalų ministras yra nuoseklus, valstybės prezidentas yra nuoseklus. Kalbant apie diskusijas, bent jau Briuselyje, kurios susiję su sankcijomis, aš matau mūsų nuoseklią poziciją. Šiuo atveju aš tikrai nematau jokių ženklų, kad ta pozicija keistųsi. Ar ji gali keistis ateityje? Artimiausioje ateityje – aš abejoju, todėl kad mes turime vertinti Baltarusijos veiksmus, ar tai būtų nelegalūs migrantai, kur turbūt savaitę atgal bent 28 migrantai buvo apgręžti. Tai reiškia, ta hibridinė ataka, siunčiant migrantus prie mūsų sienos – dabar tas daugiausia vyksta prie Latvijos sienos – ji tęsiasi ir tą daro Baltarusijos režimas. Balionai šiandien dieną yra nurimę, bet mes nežinome, kada visa tai gali atsinaujinti. Galiausiai Baltarusijos veiksmai – Baltarusija šiandien tarnauja kaip platforma Rusijos karui Ukrainoje. Taip, Baltarusijos kariai nėra įsitraukę, bet Ukrainos puolimas vyko naudojantis Baltarusijos teritorija, o tai reiškia, kad Baltarusijos režimas yra labai griežtas savo žmonėms viduje ir ten jokia opozicija negalima, bet realiai sprendimus priima Maskva.
Lygiai taip pat man nėra suprantama, kai yra keliama įtampa regione, kai yra atvežamas ir testuojamas atominis ginklas Baltarusijos teritorijoje, į ką be jokios abejonės privalo atsakyti ir reaguoti lygiai taip pat ir NATO, bet tai yra įtampos kėlimas. Aš abejoju, kad pats Aliaksandras Lukašenka ar Baltarusijos žmonės yra suinteresuoti tos įtampos kėlimu. Tuo yra suinteresuota Maskva, kad blaškytų dėmesį kuo daugiau nuo Ukrainos. Tai yra dar vienas įrodymas, kad Baltarusija nėra savo likimo šeimininkė, todėl prielaidų, kad dabar tie santykiai staiga pasikeistų, aš nematau.
– Ministrų kabinetas taip pat sieks normalizuoti santykius su Kinija. Kaip Lietuva turėtų atkurti santykius su Pekinu, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp ekonominių interesų ir vertybinės užsienio politikos?
– Aš manau, kad kertinis dalykas antrą kartą nepadaryti klaidos, kuri buvo padaryta praeitą kadenciją, kai sprendimas buvo absoliučiai numestas iš dangaus, ir dabar aišku, kad tas sprendimas jau prigijo, ir pirmiausia jis prigijo tarp mūsų partnerių. Šiuo atveju, jeigu vyktų kažkokie veiksmai, mes tikrai turime padaryti visai kitaip, nei buvo padaryta. Mūsų partneriai, tiek Europos Sąjungos valstybės, nes nepamirškime, su tuo sprendimu, kurį Lietuva priėmė dėl atstovybės, Lietuva liko absoliučiai viena, – nė viena Europos Sąjungos valstybė mūsų nepalaikė. Lygiai taip pat dabar visiems turi būti aišku, kodėl ir ką mes darome. Ypatingai svarbu, kad tai būtų aišku ir kalbantis su mūsų draugais tiek Jungtinių Amerikos Valstijų Senate, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese, kad vienas ar kitas sprendimas, kalbant apie santykių normalizavimą, būtų aiškus ne tik mūsų šalies viduje, kas irgi yra labai svarbu, bet ir išorėje, kad mes būtume pilnai suprasti.
Antras dalykas – mes negalime leisti būti pažeminti ir priimti kažkokių sąlygų, kurios būtų mums nepriimtinos. Šiuo atveju aš apskritai manau, kad mes turime kalbėtis Europos Sąjungos lygmeniu. Vis dėlto tai yra 27 šalių pozicija, ne vien Lietuvos, ir aš manau, kad tas stiprintų mūsų derybines galias.
Kalbant apie ekonominius interesus, aš manau, kad tiek tos galimybės, kurios buvo besivystančios, nes prezidentė Dalia Grybauskaitė vyko į Kiniją vieno iš savo paskutinių vizitų metu, akivaizdu, kad tas ekonominis interesas augo. Bet ar jis buvo taip pilnai panaudotas? Akivaizdu, kad ne. Bet lygiai tas pats – mums dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyko išnaudoti to didelio žingsnio, kurį mes padarėme, kas susiję su Taivanu. Šiuo atveju tos investicijos, kurios buvo žadėtos, jos niekada nepasekė Lietuvos. Čia turbūt klausimas diskusijai, kodėl tas neįvyko. Turbūt, kad Taivano pusė turėtų savo paaiškinimų, Lietuva turėtų savo paaiškinimų. Bet kai aš pasižiūriu į tas mūsų aukštųjų technologijų įmones, deja, bet tos investicijos niekada neįvyko.
Mums tikrai reikia labai gerai suprasti, kaip mes atėjome iki šios situacijos, kur labai didelis sprendimas, buvo priimtas. Kodėl mes buvome palikti ir nepalaikyti kitų Europos Sąjungos valstybių, kodėl mums nepavyko suformuoti bendros pozicijos ir kodėl tos investicijos, kurios buvo žadėtos, deja, bet Lietuvos nepasiekė.
– Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra sulaukęs kritikos dėl per menkų pastangų normalizuojant santykius su Kinija. Prezidentas sakė, kad šiuo klausimu iš ministro tikisi apčiuopiamų rezultatų per pusmetį, nuo to priklausys ir tolesnis jo buvimas poste. Pastaruoju metu netrūko diskusijų dėl K. Budrio tolesnio likimo. Ar Demokratų sąjungą tenkina ministro darbas? Juo pasitikite?
– Aš neturiu esminių pastabų ministrui. Aš manau, kad diplomatija mėgsta tylą. Kai mes kalbame apie derybas, pokalbius, nebūtinai su tokiomis valstybėmis kaip Kinija, bet netgi su savo artimiausiais partneriais, aš manau, kad į viešumą gali išeiti kažkas, kai jau realiai yra derinama susitikimo data ir vieta. Visa kita diplomatijoje turi vykti už uždarų durų, nes tai yra jautri informacija, kur labai dažnai ta informacija, išėjusi į išorę, yra nuleidžiama į buitinį lygmenį, ir tuomet mes matome įvairių Seimo populistų bandymus kiršinti visuomenę tuo vienu ar kitu klausimu.
Šioje vietoje, įvertinti pastangas, ar buvo padaryta per daug, ar per mažai – galima bus tik po kurio laiko, žinant iš tiesų, kiek buvo padaryta. Nes, kaip sakiau, diplomatija mėgsta tylą. Ir aš noriu tikėti, ir žinau, kad mūsų Užsienio reikalų ministerija tą puikiai supranta. Tos derybos, kokios jos bebūtų, jos tikrai niekada nebus paprastos ir lengvos, o rezultatą mes galėsime įvertinti, jeigu toksai bus. Bet labai dažnai būna taip, kad derybos yra neįmanomos, jeigu viena pusė interpretuoja ar mato problemą taip, kaip jiems atrodo teisingiausia, o kita pusė ieško sprendimo, bet irgi turi tam tikras ribas, iš kurių negali išeiti. Šiuo atveju tas irgi yra realu. Aš tiktai noriu tikėti, kad mes panaudosime visus įmanomus įrankius pasiekti tikslui, užtikrinti, kad Lietuvos vardas nebūtų pažemintas antrą kartą.
– Bet apskritai ponas Budrys pastaruoju metu nemažai buvo kritikuojamas. Jis vis dėlto prisiekė Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje, čia išvengėme didesnių politinių dramų, tačiau užkulisiuose kalbama, kad jis gali būti keičiamas vėliau. Ar jūs manote, kad tai yra realu, ar visgi K. Budriui pavyks išsilaikyti poste?
– Aš nesu pranašas ir tikrai negaliu nuspėti ateities, bet žiūrint į tuos įvykius, kurie artėja, ir aš turiu omenyje pirmiausia pirmininkavimą Europos Sąjungai, aš manyčiau, kad būtų labai sudėtinga ir klaidinga prieš pat pirmininkavimą keisti užsienio reikalų ministrą. Nes vis dėlto K. Budrys ir jo komanda yra padariusi įdirbį, yra suformuota pirmininkavimo komanda, lauks ne vienos labai sudėtingos derybos. Aš suprantu, kad vienas iš Lietuvos prioritetų – padaryti didelį proveržį ir dėl integracijos procesų, Moldovos, Ukrainos, kitų valstybių stojimo į Europos Sąjungą. Šiuo atveju tikrai tai bus būtent tos derybos, kuriose turės dalyvauti K. Budrys. Ir aš manau, kad būtų sudėtinga turėti pokytį ir pradėti nuo to, kad naujam ministrui reikėtų prisistatyti, ir tuomet pereiti prie kažkokių derybų.
Tuomet iškrenta realiai pusmetis laiko. Mes jau kalbame apie 2027 metų vidurį, kai Lietuva pabaigs pirmininkauti. Jeigu pirmininkavimas, o aš tikiu, kad jis tikrai bus sėkmingas, labai sunku man įsivaizduoti, kad po sėkmingo pirmininkavimo, likus metams iki Seimo rinkimų, staiga būtų keičiamas ministras. Visko gali būti, bet šiuo atveju tie įvykiai man suponuoja, kad vis dėlto ministras išdirbs šią kadenciją.
Mano, kad reikia tyrimo dėl CŽV kalėjimo
– Dar šiek tiek apie Vyriausybę. Pirmadienį opozicija – liberalai ir konservatoriai renka parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl M. Sinkevičiaus Vyriausybės teisėtumo. Jie abejoja, ar tam tikri dalykai atitinka Konstituciją. Kaip jūs vertinate tokią opozicijos iniciatyvą ir kas, jei Konstitucinis Teismas turės pastabų?
– Aš tikiuosi, kad jie įtraukė ir Ingridos Šimonytės Vyriausybės formavimo klausimą taip pat. Aš manau, kad yra sveika procedūra kreiptis į Konstitucinį Teismą, gauti išaiškinimą, ir jeigu iš tiesų ir praėjusi I. Šimonytės Vyriausybė, ir dabar M. Sinkevičiaus Vyriausybė buvo formuota pažeidžiant kažkokias Konstitucijos nuostatas, to niekada nedaryti ateityje. Be jokios abejonės, mes privalome funkcionuoti Konstitucijos rėmuose, ir tai yra mūsų valstybingumo pagrindas.
– Tęsiasi diskusijos dėl CŽV kalėjimo. Užsienio reikalų ministras sakė kad Lietuva neturi palikti dėl to neatsakytų klausimų, galimai iš JAV gautų lėšų. Pasak jo, tai – valstybės garbės reikalas. Opozicija mato poreikį iš naujo atlikti parlamentinį tyrimą. Kaip jūs manote? Ar reikėtų tokio tyrimo?
– Aš manau, kad tyrimo reikėtų. Klausimas, ar parlamentinio, nes labai dažnai parlamentinis tyrimas yra politinis įrankis suvesti sąskaitas. Šiuo atveju manau, kad reikėtų diskusijos tarp visų parlamentinių partijų – valdančiųjų ir opozicijos partijų – dėl apimties to tyrimo, kokie būtų konkrečiai klausimai. Nes dabar, kai informacijos yra tik fragmentai, pagrindiniai klausimai yra neatsakyti. Tai nėra gerai, tai meta šešėlį apskritai valstybei, procesams, vykstantiems valstybėje. Tai suteikia pagrindo įvairiems sąmokslo teoretikams, užsienio propagandai išvesti įvairias išvadas, kurios galbūt net neturi nieko bendro su realybe, bet tvirtai pasakyti niekas negali, nes tas informacijos fragmentiškumas suteikia tam pagrindo.
Šiuo atveju aš manau, kad tikrai tyrimas yra reikalingas ir reikalingi atsakymai. Ir tame nėra nieko blogo, tai nėra kažkokia raganų medžioklė, o tai yra kaip tik stiprios valstybės pagrindas – atsakyti nepatogius klausimus, suprasti, kaip iki tokios situacijos mes nuėjome, ar vis dar egzistuoja prielaidos, kad tokia situacija pasikartotų, ir užtikrinti, kad ji niekada nepasikartotų ateityje. Dabar aš matau, kad tai yra tema, kuri epizodiškai sugrįžta skirtingais epizodais, ir visuomenėje tų klausimų tiktai daugėja, ir tai neprideda pasitikėjimo valstybe.
– Tyrimo reikėtų, tačiau ne parlamentinio?
– Tai galėtų būti ir parlamentinis, bet labai svarbu sutarti dėl to tyrimo turinio, kad tai nebūtų kažkoks politinis įrankis, o tai būtų objektyvus tyrimas, nustatyti visas aplinkybes ir pateikti visuomenei atsakymus.
Naujausi komentarai