„Sprendimas yra kreiptis į STT valdybos vardu, kad patikslintų visgi tą informaciją, kad suteiktų konkretesnės informacijos, nes pagal tą informaciją, kuri yra pateikta – ji labai aptaki. Neaišku, ko imtis“, – ketvirtadienį po Seimo valdybos pasitarimo BNS sakė Seimo vicepirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, taip pat nutarta kreiptis į Viešojo valdymo agentūrą, kad ši įvertintų situaciją dėl konkursų ir atrankų.
Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė, kad įtarimai dėl galimai neskaidraus priėmimo į darbą parlamento kanceliarijoje jam buvo naujiena.
„Iki šiol į mane niekas nesikreipė, kad galėtų būti kas nors tokio. Tie žmonės, su kuriais arba nepratęsiamos sutartys, arba palieka darbą dėl kokių nors pasikeitimų, aišku, visada norėtų pasilikti. Bet kad būtų koks nors skundas, kad kažkas yra neskaidriai priimta, tokio dalyko nebuvo“, – teigė jis.
Parlamento vadovas tvirtino neturįs pagrindo galimai neskaidrių atrankų sieti su Algirdo Stončaičio paskyrimu eiti kanclerio pareigas. Jis sakė neturįs pagrindo nepasitikėti kancleriu.
„Manau, kad nėra tokio pagrindo“, – teigė J. Olekas.
BNS rašė, kad STT kreipėsi į Seimo valdybą, prašydama įvertinti įdarbinimo Seimo kanceliarijoje tvarką.
„Gautuose pranešimuose nurodoma, kad nuo 2024 metų birželio mėnesio iki šiol Seimo kanceliarijoje vykdant valstybės tarnautojų konkursus, atrankas į valstybės tarnautojų pareigas, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atrankas ir priėmimo į pareigas procedūras galimai egzistuoja ne pavienės, o sisteminio pobūdžio rizikos ir galimai įvykę procedūriniai pažeidimai“, – teigiama rašte.
STT teigia, kad pagal gautą informaciją, galimi pažeidimai galėjo būti susiję ne tik su formaliu atrankų organizavimu, bet ir su konkrečių procedūrų eiga: atrankų paskelbimo ir viešinimo reikalavimų laikymusi, atrankos ar konkurso sąlygų formulavimu, galimai nepagrįstu išimčių taikymu priimant asmenis į pareigas be atrankos ar konkurso, atrankos komisijų sudarymu, komisijų narių nešališkumo ir galimų interesų konfliktų deklaravimu.
Taip pat pažeidimų esą galėjo būti dėl pretendentų individualaus vertinimo objektyvumo, vertinimo rezultatų pagrindimo, atrankų rezultatų protokolavimo, garso įrašų ar kitų atrankos eigą patvirtinančių duomenų išsaugojimo, galutinių sprendimų dėl kandidatų priėmimo į pareigas pagrįstumo.
Rašte nurodoma, kad priėmimo į darbą Seimo kanceliarijoje tvarkose numatyta išimtis netaikyti atrankos procedūros, kai asmuo įdarbinamas ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.
„Pagal gautą informaciją, ši išimtis galimai galėjo būti taikoma ne vien laikiniems ir objektyviai pagrįstiems personalo poreikiams užtikrinti, bet ir kaip būdas priimti asmenis į pareigas be įprastų atrankos procedūrų, o vėliau spręsti dėl jų tolesnio įdarbinimo ar priėmimo į kitas pareigas Seimo kanceliarijoje“, – nurodė STT.
Anot jos, taip pat gauta informacijos apie galimus atvejus, kai asmenys, priimti į pareigas pagal darbo sutartis ar į kitas pareigas Seimo kanceliarijoje, galėjo būti susiję su viešųjų pirkimų procesais, vykdyti pirkimų iniciatorių, ekspertų ar kitas su pirkimų procedūromis susijusias funkcijas, tinkamai neįvertinus galimų jų interesų konfliktų ar kitų sąsajų.
STT prašo Seimo valdybos įvertinti esamas įdarbinimo tvarkas ir nuo 2024 metų birželio mėnesio įdarbintų asmenų pagal darbo sutartį sąsajas su Seimo kanceliarijos viešųjų pirkimų procesų valdymo užtikrinimu.
„Tokios sąsajos gali kelti korupcijos, interesų konflikto ar neskaidraus sprendimų priėmimo riziką tais atvejais, kai įdarbinti asmenys dalyvauja ar galėjo dalyvauti pirkimų inicijavimo, techninių specifikacijų rengimo, pirkimo sąlygų formulavimo, tiekėjų pasiūlymų vertinimo, ekspertinio vertinimo, sprendimų dėl laimėtojų priėmimo ar sutarčių vykdymo priežiūros procesuose, taip pat kai jie turi ar turėjo darbo, sutartinių, finansinių, asmeninių ar kitokio pobūdžio ryšių su viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiais ar dalyvavusiais tiekėjais, rangovais, subtiekėjais ar jų atstovais“, – teigia STT.
Anot jos, būtų tikslinga nustatyti, ar tokie ryšiai buvo tinkamai deklaruoti, ar imtasi interesų konflikto prevencijos priemonių ir ar šios aplinkybės neturėjo įtakos viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumui, objektyvumui bei priimtų sprendimų pagrįstumui.
Tarnyba taip pat prašo ją informuoti, kokių veiksmų Seimas ėmėsi ar numato imtis dėl gautos informacijos.
Seimo kancleris A. Stončaitis trečiadienį BNS sakė, kad nėra jokio pagrindo įtarti Seimo kanceliariją dėl neskaidrių įdarbinimų.
„Man žinomas šitas atvejis, kodėl skundžiasi, tai yra konkretus atvejis, kai buvo norima, kad be konkurso būtų paskirtas į padalinio vadovus, bet taip nebuvo ir nebus“, – sakė A. Stončaitis.
„Mes privalome užtikrinti viso personalo, visos kanceliarijos politinį neutralumą“, – pabrėžė jis.
Kancleris mano, kad skundais STT siekiama palengvinti darbuotojo priėmimo į parlamento kanceliariją tvarką. Jo teigimu, atrankų ir konkursų tvarka yra skaidri ir jos laikomasi.
Seimo kancleriu A. Stončaitis penkerių metų kadencijai paskirtas 2024 metų gruodžio 10 dieną.
Jo kandidatūrą į kanclerius pasiūlė tuometinis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Jie drauge dirbo Policijos departamente, Vyriausybėje, Seime, įkūrė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Prieš tapdamas kancleriu A. Stončaitis sustabdė narystę partijoje.
Naujausi komentarai