„Peržiūrėsime vaiko išmokų sistemą ir ją pertvarkysime taip, kad gimus vaikui, šeimos galėtų išlaikyti turimą pajamų lygį“, – teigiama programoje.
Tokio punkto darbą baigiančios Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje nebuvo.
M. Sinkevičiaus kabinetas taip pat žada didinti vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, paramą gausioms, vaikus su negalia auginančioms, vieniems vaikus auginančių tėvų šeimoms. Tai buvo įsipareigojusi daryti ir ankstesnė Vyriausybė.
Iki 2027 metų pabaigos bus siekiama įvesti nemokamą pradinių klasių mokinių maitinimą. Taip pat planuojama didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį, susieti jį su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir tikslinių dotacijų savivaldybėms modeliu.
Naujoji Vyriausybė, kitaip nei ankstesnė, numato, kad iki 2028 metų ikimokyklinis ugdymas turėtų būti prieinamas vaikams nuo pusantrų metų.
„Skatinsime įvairesnes vaikų priežiūros formas ir jų prieinamumą, įtraukiant ir nevyriausybines organizacijas. Peržiūrėsime vaikų priežiūros teisinį reguliavimą. Įtvirtinsime lankstesnį vaiko priežiūros atostogų panaudojimo modelį“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Taip pat numatoma sukurti psichologų, socialinių darbuotojų, priklausomybių konsultantų, krizinio nėštumo, mediatorių ir kitų specialistų pagalbos tinklą.
Be kita ko, planuojama peržiūrėti vaikų dienos centrų finansavimo modelį, atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos bei vartojimo prekių ir paslaugų kainų kilimą. Jų tinklas turėtų apimti visą šalies teritoriją ir atitikti realius vaikų poreikius.
BNS rašė, kad naujoji Vyriausybė formuojama socialdemokratams pertvarkius valdančiąją koaliciją, iš jos išmetus „Nemuno aušrą“ ir į ją įtraukus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ bei M. Sinkevičiui pasiryžus tapti premjeru.
Vyriausybės programai turės pritarti Seimas, tai uždegs žalią šviesą naujo Ministrų kabineto darbo pradžiai.
Penktadienį M. Sinkevičius pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai tvirtinti Vyriausybės sudėtį.
Žada peržiūrėti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų reguliavimą
Naujoji M. Sinkevičiaus Vyriausybė numato peržiūrėti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų reguliavimą, rodo penktadienį įregistruota jos programa.
„Atliksime sisteminę viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio reguliavimo peržiūrą, įtraukdami Vyriausybės, savivaldybių, taip pat Seimui pavaldžias įstaigas“, – rašoma programoje.
Ankstesnė I. Ruginienės Vyriausybė nebuvo to numačiusi, tačiau programoje buvo įsipareigojusi didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas ir tobulinti bazinio dydžio indeksavimo formulę. Ši nuostata išliko ir M. Sinkevičiaus Vyriausybės programoje.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (prieš mokesčius) Lietuvoje pernai siekė 2,411 tūkst. eurų – 8,5 proc. daugiau nei 2024 metais.
Viešajame sektoriuje jis siekė 2,592 tūkst. eurų ir buvo 7,9 proc. didesnis, privačiame – 2,336 tūkst. eurų, arba 8,6 proc. didesnis.
BNS rašė, kad birželį Valstybės kontrolė paskelbė, jog viešojo administravimo institucijų darbuotojų atlygio atskirtis tarp Lietuvos savivaldybių auga.
Atotrūkis tarp didžiausio ir mažiausio savivaldybių administracijų vidutinio darbo užmokesčio nuo 2023 iki 2025 metų padidėjo 60 eurų – 2023 metais jis sudarė apie 1714 eurų, o pernai – 1774 eurus.
Žada stiprinti oro gynybą, registrų saugumą
Vyriausybė gynybos srityje žada prioritetą teikti oro gynybos stiprinimui, taip pat valstybės registruose saugomų duomenų saugumui.
Tai nurodoma penktadienį registruotoje M. Sinkevičiaus Ministrų kabineto programoje.
„Skubiai įveiklinsime oro pavojaus atpažinimo ir gynybos, ypač apsaugos nuo bepiločių orlaivių, sistemą, išvystysime gyventojų perspėjimo sistemas, tęsime karinių pajėgumų modernizacijos projektus, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos stiprinimui, Baltijos gynybos linijos vystymui, Vokietijos brigados priėmimui ir aprūpinimui iki 2027 metų“, – rašoma dokumente.
„Stiprinsime kibernetinį saugumą: parengsime valstybinių registrų ir ypatingos svarbos informacinių sistemų auditų planą bei kursime viešojo ir privataus sektorių kibernetinio reagavimo rezervą“, – teigiama programoje.
Trečioji per šią kadenciją formuojama Vyriausybė žada užtikrinti ne mažesnį nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą bei „reikiamą šalies gynybą garantuojantį nekarinių sektorių finansavimą“.
Tarp prioritetų – tikslas pasiekti ilgalaikį ir nepertraukiamą JAV karių buvimą Lietuvoje.
Vyriausybė taip pat ketina užtikrinti, jog nacionalinė divizija visą operacinį pajėgumą pasiektų iki 2030 metų, taip pat sukurs „veikiančią visuotinės gynybos sistemą“.
„Realus, o ne deklaratyvus pasirengimas visuotinei gynybai yra neatidėliotinas prioritetas. Stiprinsime pasirengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui“, – rašoma programoje.
Be to, Ministrų kabinetas žada stiprinti gynybos pramonę, įveiklinti šalies mokslininkus išnaudojant Lietuvoje kuriamas gynybos technologijas ir išradimus bei „stiprinti Lietuvos gynybos pramonės strateginį vaidmenį ir ekonominę įtaką regione“.
Vyriausybė ketina supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras gynybos srityje.
„Kartu įdiegsime teisinius saugiklius, užkardančius piktnaudžiavimą peržiūros procedūromis ir nepagrįstą bylinėjimąsi, kuris stabdo kritiškai svarbius valstybės įsigijimus, nepažeidžiant skaidrumo ir proporcingumo principų“, – rašoma dokumente.
Kibernetinio saugumo srityje Vyriausybė žada pasitelkti ir dirbtinį intelektą.
„Išnaudosime dirbtinio intelekto įrankius ir pažangiausias viešosios debesijos technologijas stiprindami kibernetinį saugumą bei užtikrindami pagrindinių valstybės informacinių sistemų veikimą ir ypatingos svarbos duomenų apsaugą ekstremaliomis sąlygomis“, – rašoma programoje.
Tarp kitų programoje nurodomų saugumo prioritetų – kova su dezinformacija, planas skatinti vaikų ir jaunimo patriotinį ugdymą, pasirengimą reaguoti įvykus ekstremaliosioms situacijoms, taip pat numatyta organizuoti pradinį karinį rengimą ugdymo įstaigose.
Kaip rašė BNS, paskirtasis premjeras šią savaitę teigė, kad krašto apsaugos srityje yra trys pagrindiniai prioritetai – oro gynyba, Vokietijos brigados dislokavimas iki 2027 metų pabaigos ir nacionalinės divizijos sukūrimas iki 2030 metų.
Oro gynybą M. Sinkevičius įvardijo kaip šiuo metu svarbiausią prioritetą.
Ja Lietuvoje susirūpinta pastaraisiais metais stebint, kokią žalą Ukrainoje daro Rusijos vykdomi apšaudymai dronais ir raketomis, taip pat padažnėjus dronų incidentų Baltijos šalyse.
Naujausi komentarai