Istorijos mokytojas jau žino, nuo ko rugsėjį pradės septintokų kelionę. Pamokos suplanuotos, medžiaga sudėliota. Tik viena bėda – mokytojas pasiruošė, o čia ir žinia, kad ugdymo programa vėl koreguojama.
„Įsivaizduokime sovietinį daugiabutį, kuriam reikia kardinalios renovacijos, o mes ateiname ir šiek tiek padažome fasadą. Nesvarbu, ar langai mediniai, plastikiniai, ar vamzdžiai surūdiję, ar ne. Aš su tokia alegorija žiūriu į tokius pataisymus“, – sakė istorijos mokytojas Algis Bitautas.
Švietimo ministrė sako – nieko radikalaus. Tik smulkios korekcijos: kai kurios temos siaurėja, kai kurios keliamos į vėlesnį laiką arba išvis dingsta.
„Tam tikros korekcijos atliktos, jos nėra plačios apimties“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Bet visa tai – likus vos kelioms dienoms iki rugsėjo 1-osios.
„Gaila mokyklos, mokytojų, Lietuvos vaikų“, – komentavo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Tai reiškia, kad mokytojai gaiš savo laiką be papildomo atlygio. Reikės peržiūrėti vadovėlius, galbūt keisti pamokas.
„Kažkokius pokyčius inicijuojant viskas numetama mokytojams, o mokytojas pripratęs – jis iškęs“, – kalbėjo Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Ištvers, persidėlios, prisitaikys. Tokio požiūrio mokyklų vadovai toleruoti nebenori.
„Ši institucija – bevertė. Pokyčiai ant pokyčių, jie daro farsą“, – piktinosi R. Remeika.
Pokyčiai – nuo biologijos iki matematikos. Pavyzdžiui, gimnazistai mažiau spręs lygčių, trigonometrijos uždavinių. Lietuvių kalboje į penktokų skaitinius sugrįžta Haris Poteris. Istorijoje dvi temos išbrauktos. Mokytojai nesupranta, kur argumentai.
„Be jokio mokslinio pagrindo – kodėl temas nukerpame, kažką pridedame“, – svarstė A. Bitautas.
„Visą laiką girdėjome pastabų – peržiūrėti, patrumpinti ar ištaisyti korekcines klaidas“, – aiškino R. Popovienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įrašas:
Dar viena keistenybė – dvi istorijos temas mokiniai kals atmintinai. Bet brandos egzamine jų nereikės ir nebus.
„Tos korekcijos sukelia dar daugiau chaoso. Gaunasi pusė lupta, pusė skusta – vieni mokysis, kiti nesimokys“, – pabrėžė A. Bitautas.
Mokyklų direktoriai sako: ministerija maskuoja smulkų broką, nors visa ugdymo programa – ydinga.
„Vyksta ugdymo proceso imitacija, bandoma lopyti, užglaistyti, nes iš esmės programos sukūrė ištisą seką nesusipratimų“, – tvirtino S. Jurkevičius.
„Čia gal slypi biznis – vėl vadovėlius reikės leisti. Atnaujiname programas, leidžiame vadovėlius, pakeičiame programas – vėl leisime vadovėlius“, – svarstė R. Remeika.
O su vadovėliais – išties problema. Bendrosios ugdymo programos iš pagrindų atnaujintos ne vakar, o prieš dvejus metus. Bet iki šiol mokiniai neturi visų popierinių vadovėlių.
„Dabar liko vienintelė problema – fizikos vadovėlis gimnazijos klasėms. Pati inicijavau leidimą, kad kuo greičiau atsirastų skaitmeninis vadovėlis“, – kalbėjo R. Popovienė.
„Pagal atnaujintas programas nėra paruošti vadovėliai. Kaip galima tai traktuoti? Ketvirti metai eina, vadovėlių nėra“, – stebėjosi S. Jurkevičius.
Ministerija dar pernai bandė problemą spręsti pinigais. Papildomai skyrė 10 milijonų eurų vadovėliams įsigyti. Bet, panašu, pinigai problemos neišsprendė.
Naujausi komentarai