„Kai sakoma, kad viena ar kita pusė planuoja kažkokius veiksmus, planavimas vyksta visada. Tai yra kaip kvėpavimas. (...) Kol nepriimtas sprendimas įgyvendinti planą, jis (planavimas - ELTA) yra tiesiog būtina sąlyga“, – „Žinių radijuje“ antradienį kalbėjo M. Česnulevičius.
Taip jis komentavo Lietuvos karinės žvalgybos informaciją, kad Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, galimai prisidengiant ukrainietiškais dronais.
„Pirmai pradžiai galbūt reikėtų truputėlį nusiraminti“, – sakė prezidento patarėjas.
Anot jo, Lietuva tokioms grėsmėms jau rengiasi – skirtingos institucijos yra suderinusios papildomas kritinės infrastruktūros objektų apsaugos priemones.
Tai yra kaip kvėpavimas.
„Čia buvo įtraukta ir ta pati Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir Viešojo saugumo tarnyba, (...) veikia Vidaus reikalų ministerija, veikia Krašto apsaugos ministerija kartu su kariuomene, buvo atrinkti objektai, kurie galbūt būtų labiau pažeidžiami, arba jų pažeidimai duotų didesnį efektą, peržiūrimos procedūros, pažiūrima, kas, kaip turėtų būti sustiprinta“, – teigė M. Česnulevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad į valstybės apsaugos sistemą bus integruojamos naujai įsigyjamos priemonės.
„Bet kokiu atveju yra jau seniau priimti sprendimai dėl integruotos oro erdvės gynybos, ir gaunant naują techniką, naują ginkluotę ar kitokias priemones, jos bus vis toliau integruojamos į apsaugą ne tiktai vienų kažkokių išskirtinių objektų, bet ir apskritai Lietuvos mastu“, – sakė prezidento patarėjas.
Laukiama dronų perėmimo sistemų bandymų
M. Česnulevičius negalėjo patvirtinti, ar Lietuva jau gavo dronams perimti skirtų bandomųjų interceptorių prototipus.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad Lietuva tokių sistemų prototipų turėtų sulaukti vasaros pabaigoje arba rudenį.
„Negaliu tiksliai atsakyti į šitą klausimą, reikėtų man dar su kariuomene pabendrauti“, – teigė M. Česnulevičius.
Pasak jo, gavus prototipą, pirmiausia jis būtų išbandomas, o bandymų rezultatai pateikiami valstybės vadovams. Prireikus dėl tolesnių sprendimų galėtų būti kreipiamasi ir į Valstybės gynimo tarybą.
Įvykus incidentui, pirmiausia reikėtų nustatyti jo kaltininkus
Paklaustas, kokios reakcijos iš NATO sąjungininkų Lietuva galėtų tikėtis realiai įvykus tokiai provokacijai, M. Česnulevičius kaip pavyzdį paminėjo Leipcige įvykusį incidentą. Anot jo, pirmiausia toks incidentas turėtų būti ištirtas ir tik nustačius, kad už jo stovi priešiška valstybė, būtų galima spręsti dėl tolesnių veiksmų, įskaitant konsultacijas su sąjungininkais.
„Incidentas pirmiausiai turėtų būti ištirtas. (...) Mes esame teisinė valstybė ir toje pačioje NATO yra procedūros, turi būti pateikti įrodymai“, – sakė prezidento patarėjas.
M. Česnulevičiaus teigimu, tik nustačius, kad incidentas buvo priešiškos valstybės sprendimo rezultatas, būtų galima svarstyti kreipimąsi dėl konsultacijų.
„Labai rimtas incidentas tai būtų, ir atitinkamai turi būti labai rimtai pasiruošta tiek apginti mūsų poziciją, mūsų nustatytus faktus, juos pristatyti ir tada pagal juos būtų priiminėjami sprendimai“, – teigė M. Česnulevičius.
Apsauga pratęsta iki metų pabaigos
ELTA primena, kad krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugpjūčio pradžioje pranešė, kad Lietuvos žvalgyba turi informacijos, jog Rusija svarsto galimas provokacijas Baltijos regione, įskaitant atakas prieš kritinę infrastruktūrą. Ministro teigimu, tokioms operacijoms galėtų būti pasitelkti ukrainietiški dronai, taip siekiant imituoti vadinamąją „svetimos vėliavos“ operaciją.
Dar liepos pabaigoje, pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui. Tarp saugomų objektų – suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Infrastruktūros apsauga rugpjūčio 17 d. buvo pratęsta iki metų galo.
Be to, Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus Baltijos šalyse ir Suomijoje keletą mėnesių fiksuoti oro erdvės pažeidimai.
Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.
Pritaria, kad reikėtų griežtinti Rusijos piliečių tranzitą per Lietuvą
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais M. Česnulevičius pritaria siūlymui griežtinti Rusijos piliečių tranzitą per Lietuvą.
„Na, priežasties prieštarauti tikrai nėra“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė jis.
Na, priežasties prieštarauti tikrai nėra.
„Manau, pirmas dalykas – pats pasiūlymas orientuotas į tam tikrą suvaržymą laike. Jeigu dabar 24 valandos galimos, iki 24 valandų, šešios valandos suteiktų mažiau noro klaidžioti po Lietuvą“, – tvirtino jis.
Reaguodamas į išaugusį tranzito pažeidimų skaičių bei pasikeitusią geopolitinę situaciją, Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas šią savaitę įregistravo Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas, kuriose siūloma įtvirtinti šešių valandų tiesioginio tranzito standartą vietoj dabar nustatytų 24 valandų.
Pasak prezidento patarėjo, siūlomų šešių valandų pakanka pervažiuoti Lietuvą.
„Šešios valandos – tai tikrai nėra pasikėsinimas į keliaujančiųjų orumą ar panašiai. Tikrai Lietuvą per šešias valandas visą kiaurai išilgai galima pervažiuoti ir sustoti degalinėje, jeigu reikia nusilengvinti, išgerti kavos, ką tik nori padaryti“, – sakė M. Česnulevičius.
Parlamentaras taip pat kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių bei užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrus Kęstutį Budrį, Martyną Katelyną, ragindamas ne tik stiprinti nacionalinę kontrolę, bet ir inicijuoti ES lygmens diskusiją dėl supaprastinto tranzito režimo peržiūros.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, pernai su supaprastinto tranzito dokumentais per Lietuvos teritoriją keliavo beveik 13 tūkst. lengvųjų automobilių su Rusijos registracijos numeriais. Fiksuojama, kad piktnaudžiavimo šiuo režimu atvejų skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo 360 pažeidimų 2024 metais iki 1493 pažeidimų 2025 metais.
M. Česnulevičius pabrėžė, kad neužtenka konstatuoti pažeidimo, pažeidėjams turėtų būti taikomos poveikio priemonės.
„Jeigu mes tik kontroliuojame ir konstatuojame faktą, na, tai niekinis dalykas. Bet yra administracinė atsakomybė, lygiai taip pat gali būti panaikintas leidimas, nebesuteiktas leidimas kirsti Lietuvos valstybinę sieną arba asmuo gali būti paskelbtas apskritai nepageidaujamu“, – sakė prezidento patarėjas.
„Šiuo atveju svarbūs du aspektai: apribojimas, kad būtų mažiau laisvės ir noro klaidžioti po Lietuvą, ir kitas dalykas – kontrolė ir atsakomybė už pažeidimus“, – pridūrė jis.
A. Anušauskas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad ES reglamentas, leidžiantis 24 valandų tranzitą, priimtas 2003 metais visiškai kitokiame geopolitiniame kontekste. Šiandien Rusija vykdo karą prieš Ukrainą ir hibridines operacijas prieš Europos Sąjungą.
Šis reglamentas suteikia Lietuvai galimybę kontroliuoti keliautojų srautus ir neįsileisti nepageidaujamų asmenų, o tranzitu į Kaliningrado sritį ir iš jos vykstantiems Rusijos piliečiams užtenka turėti vadinamuosius supaprastintus tranzito dokumentus ar supaprastintus tranzito geležinkeliu dokumentus.
Naujausi komentarai