„Lietuva nuo pat pirmosios dienos yra įsipareigojusi dalyvauti Norinčiųjų koalicijoje. Esame pasirengę dislokuoti pajėgas – bendrus sausumos pajėgumus su inžineriniais ir oro gynybos pajėgumais, mokymo grupę, taip pat jūrinius pajėgumus, kai tik bus sudarytos sąlygos joms dislokuoti“, – sakė šalies vadovas.
Anot Prezidentūros, susitikime G. Nausėda akcentavo, jog svarbu stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija Kyjivą apšaudo balistinėmis raketomis, kurios griauna daugiabučius ir nusineša dešimtis sostinės gyventojų gyvybių.
Dėl suaktyvėjusių Rusijos smūgių civilių aukų skaičius pasiekė didžiausią lygį nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metais.
Beveik po kiekvienos atakos, per kurias dešimtys tūkstančių žmonių slepiasi Kyjivo metro sistemoje, o dar daugiau – rūsiuose ir kitose slėptuvėse visame mieste, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai kreipiasi į partnerius, prašydamas papildomos paramos oro gynybai.
Daugiausia dėmesio Norinčiųjų koalicijos susitikime buvo skirta karinės įrangos, įskaitant oro gynybos sistemas, tiekimui ir bendrai gamybai, paramą teikiančių šalių veiksmų koordinavimui rengiant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
G. Nausėda taip pat pristatė naujausią Lietuvos karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė – apie 42 mln. eurų.
„Lietuva (...) karinei paramai kasmet skiria daugiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiemet Lietuva padidino savo indėlį į PURL (prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašą – BNS) iki daugiau kaip 50 mln. JAV dolerių (43 mln. eurų – BNS)“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat pabrėžė, jog kartu su Islandija Lietuva bendrai vadovauja Išminavimo koalicijai, vienijančiai 23 valstybes nares ir dvylika partnerių.
Nuo 2024-ųjų koalicija įsigijo kritiškai svarbios išminavimo įrangos už 140 mln. eurų, perdavė Ukrainai išminavimo įrangos už 600 mln. eurų ir apmokė daugiau kaip 9 tūkst. specialistų.
Norinčiųjų koalicija suburta Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) iniciatyva 2025 metų vasarį. Koalicijoje dalyvauja daugiau nei 30 valstybių, daugiausia NATO ir ES šalių.
Pirmadienį susitikimui pirmininkavo JK premjeras Andy Burnhamas (Endis Bernamas), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas).
Ukraina pirmadienį mini Nepriklausomybės dieną, kuri taip pat žymi lygiai puspenktų metų nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į šalį.