„Kalbėjome apie partinį susitarimą dėl gynybos po 2030-ųjų metų. Sutarėme, kad oro gynyba prioritetų sąraše yra pirmas prioritetas“, – žurnalistams kalbėjo ministras pirmininkas.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, oro gynybai šiemet skirta 524 mln. eurų.
Šią savaitę registruotame Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte numatyta, jog iki 2028 metų trečiojo ketvirčio Lietuva turėtų plėtoti oro erdvės stebėjimo bei integruotą oro gynybos sistemą, skirtą aptikti ir neutralizuoti bepiločius orlaivius, kartu užtikrinant jos sąveiką su NATO integruota oro ir priešraketinės gynybos sistema.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tokį siekį vadina ambicingu, bet realiu.
Anksčiau skelbta, kad visiškai integruotą oro gynybos detekcijos sistemą Lietuva siekia turėti anksčiau nei 2030 metais.
Mes šiandien pasikalbėjome apie didesnę ambiciją ir apie ambicingesnę kryptį šioje srityje. Aš manau, kad tai yra labai gerai.
Apie su ministru pirmininku sutampantį požiūrį dėl oro gynybos patvirtino ir konservatorių lyderis. Anot jo, susitikime politikai aptarė ambicingesnį darbų šioje srityje planą.
„Dabartinis planas, kuris yra sudėliotas dar prieš šią Vyriausybę, (...) yra tik dalinis sprendimas. Jis neapsaugotų miestų, jis neapsaugotų mūsų visos kritinės infrastruktūros“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Mes šiandien pasikalbėjome apie didesnę ambiciją ir apie ambicingesnę kryptį šioje srityje. Aš manau, kad tai yra labai gerai“, – teigė jis.
BNS rašė, kad opoziciniai konservatoriai Seime liepą registravo savo siūlymą dėl daugiasluoksnės oro gynybos koncepcijos patvirtinimo.
Dokumentu, kurį inicijavo L. Kasčiūnas ir Dainius Kreivys, siekiama įpareigoti Vyriausybę ir Krašto apsaugos ministeriją pereiti nuo pavienių ginkluotės įsigijimų prie integruotos, visą šalies teritoriją, kritinę infrastruktūrą bei gyventojus dengiančios oro gynybos sistemos.
Premjeras: norėčiau aiškaus plano dėl santykių su Kinija normalizavimo
Kiek anksčiau apie norą matyti pažangą diplomatiniuose santykiuose su Kinija iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kalbėjęs premjeras M. Sinkevičius akcentuoja aiškaus veiksmų plano poreikį.
„Aš neužduodu labai aiškaus atskaitos taško. Aš klausiu kelių paprastų dalykų. Koks yra mūsų planas? Jeigu nori kažką pasiekti, tai įprastai turi turėti planą. To plano turėjimas būtų atsakymas, kaip greitai galime veikti ir kaip greitai pasiekti Vyriausybės plane numatytų įsipareigojimų“, – penktadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas.
M. Sinkevičiaus Vyriausybės programoje žadama siekti normalizuoti „diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks jis yra kitose ES valstybėse narėse“.
Premjeras trečiadienį transliuotame „Žinių radijo“ interviu sakė iš užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio besitikintis tam tikros pažangos „diplomatinių santykių atkūrime“ iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį.
Pats K. Budrys tikino esąs optimistiškas, kad pažangą pavyks pasiekti, tačiau pažymi, jog terminų įvardijimas apsunkina procesą. Kiek anksčiau penktadienį jis žurnalistams teigė, jog veiksmų planas yra sudėliotas.
Premjeras pripažino, kad santykių atkūrimui reikia abiejų šalių noro, tačiau pabrėžė norintis matyti realias pastangas.
„Aš laukčiau pastangų, proceso ir nebūtinai tai reiškia, kad procesas ar rezultatas būtinai (būtų – BNS) sėkmingas, jis gali būti įvairus, bet net ir nepavykusiam procesui ar rezultatui reikia argumentų, kodėl tai įvyko. Manęs netenkins paaiškinimas, kad kažkas neįvyko, nes mes atidėjome, nenorėjome arba nieko nedarome“, – teigė jis.
Kaip skelbė BNS, valdantieji pastaruoju metu aktyviau kalba apie santykių su Kinija normalizavimą iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, kokį turi kitos ES valstybės, tačiau kol kas tai nedavė praktinių rezultatų.
Valstybių dvišaliai santykiai pašlijo 2021 metais, kai Lietuva leido Taivanui šalyje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
M. Sinkevičius taip pat tikino pasitikintis K. Budrio iniciatyva bei diplomatiniais gebėjimais ir pabrėžė norintis išlaikyti stabilumą ministerijos vadovybėje.
Premjero patarėjas Darius Kuolys interviu portalui „15min“ šią savaitę teigė, kad Lietuvos užsienio politikoje jaučia „tam tikrą įšalą, sustojimą“, o šalies diplomatijos veiklą lygino su minamu, bet nejudančiu dviračiu, kai judesys imituojamas, bet realaus rezultato nėra.
„Aš galiu kalbėti apie save. Mano santykis su Ministrų kabineto nariu Kęstučiu Budriu yra dalykiškas ir darbinis. Jis yra komandos dalis. Manau, esame vienodo požiūrio į tai, kaip reikia veikti ir kokių mes tikslų kaip valstybė siekiame užsienio politikoje, ir kol kas aš jokių pastabų ar kritikos Kęstučio Budrio atžvilgiu išsakyti negalėčiau“, – tikino M. Sinkevičius.
Naujausi komentarai