2026 metų birželio 19–30 dienomis vykusios apklausos duomenimis, palankiausiai Lietuvos gyventojai vertina prezidentą Valdą Adamkų (79 proc.) ir prezidentę Dalią Grybauskaitę (60 proc.). Toliau rikiuojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis V. Sinkevičius ir prezidentas Gitanas Nausėda – juos palankiai vertina po 49 proc. respondentų.
Daugiau palankių nei nepalankių vertinimų taip pat sulaukė Seimo narys Valius Ąžuolas (46 proc.), visuomenininkas Andrius Tapinas (46 proc.), užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys (45 proc.), žurnalistas Edmundas Jakilaitis (45 proc.) bei Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica (40 proc.).
Per mėnesį labiausiai pagerėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko V. Sinkevičiaus vertinimas – palankiai jį vertinančių respondentų dalis padidėjo 11 procentinių punktų – nuo 38 iki 49 proc. Po 8 procentinius punktus augo Seimo nario V. Sinicos ir naujojo energetikos ministro Luko Savicko vertinimai. Taip pat gerėjo V. Ąžuolo (nuo 41 iki 46 proc.), K. Budrio (nuo 40 iki 45 proc.), A. Tapino (nuo 42 iki 46 proc.), E. Jakilaičio (nuo 41 iki 45 proc.) ir krašto apsaugos ministro Roberto Kauno (nuo 28 iki 31 proc.) vertinimai.
Tuo metu nepalankiausiai apklaustieji vertino įtarimų korupcijos byloje sulaukusį Seimo narį Saulių Skvernelį (81 proc. nepalankių vertinimų), pirmąjį atkurtos Lietuvos valstybės vadovą Vytautą Landsbergį (66 proc.), buvusią premjerę Ingridą Šimonytę (59 proc.), „Nemuno aušros“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį (55 proc.), buvusią premjerę Ingą Ruginienę (54 proc.), Seimo pirmininką Juozą Oleką (52 proc.) ir TS-LKD pirmininką Lauryną Kasčiūną (52 proc.).
Pokyčiai partijų vertinime – paklaidos ribose
Partijų reitinguose konservatoriai susigrąžino pirmąją vietą ir nežymiai aplenkė iki tol pirmavusius socialdemokratus. Birželį atliktos apklausos metu 12,5 proc. respondentų nurodė, kad balsuotų už TS-LKD (gegužę – 12,3 proc.). Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partiją palaikytų 12,1 proc. gyventojų (gegužę – 13 proc.).
Trečioje vietoje išlieka „Nemuno aušra“, kurios palaikymas per mėnesį šiek tiek ūgtelėjo – už šią partiją balsuotų 10,5 proc. apklaustųjų (gegužę – 9 proc.). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sulauktų 10,2 proc. rinkėjų palaikymo (gegužę – 10,5 proc.), Liberalų sąjūdis – 6,9 proc. (gegužę – 7,6 proc.), o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 6 proc. (gegužę – 3,8 proc.).
Mažesnį rinkėjų palaikymą išlaiko Darbo partija – ją rinktųsi 4,3 proc. respondentų (gegužę – 4,8 proc.) ir Nacionalinis susivienijimas, kurio reitingas siekia 4 proc. (gegužę – 1,7 proc.). Laisvės partiją palaikytų 2,8 proc. apklaustų gyventojų (gegužę – 3 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 2,2 proc. (gegužę – 2,9 proc.), Lietuvos regionų partiją – 2 proc. (gegužę – 2,2 proc.), o Tautos ir teisingumo sąjungą – 1,4 proc. (gegužę – 1,8 proc.) apklaustųjų.
Kitas partijas palaikytų 0,1 proc. apklaustų gyventojų.
Lyginant su gegužę atlikta apklausa, po 2 procentinius punktus padidėjo „Nemuno aušros“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Nacionalinio susivienijimo palaikymas. Kitų partijų reitingai iš esmės nepakito.
Demokratų vertinimui įtakos turėjo ir prisijungimas prie koalicijos
Komentuodama Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingo augimą, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigė, kad partijos vertinimas galėjo pagerėti po pokyčių valdančiojoje koalicijoje ir atsitraukus nuo ankstesnių lyderystės problemų.
„Pakitimą lėmė tai, kad partija turėjo problemų dėl S. Skvernelio, o dabar, kai demokratai buvo pakviesti į koaliciją, ji vertinama šiek tiek geriau nei gegužę“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.
Anot sociologės, panašios aplinkybės galėjo turėti įtakos ir laikinojo demokratų pirmininko V. Sinkevičiaus vertinimo augimui – politikas per mėnesį fiksavo didžiausią palankumo pokytį tarp apklaustų visuomenės veikėjų.
„Partija šiek tiek sustiprėjo, be to, jos atsiradimas valdančiojoje koalicijoje suteikė daugiau matomumo ir dėmesio. Tai natūralus pokytis, pasikeitus partijos padėčiai“, – aiškino ji.
V. Sinicos vertinimo pagerėjimą R. Ališauskienė siejo su politiko aktyvumu artėjant Vilniaus mero rinkimams.
„Jis paskelbė savo kandidatūrą į Vilniaus merus, atsirado plakatai, aktyvi komunikacija socialiniuose tinkluose. Jis buvo vienas pirmųjų, pradėjusių šią kampaniją“, – teigė R. Ališauskienė.
Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų nurodė, kad rinkimuose nedalyvautų arba dar nėra apsisprendę, už ką balsuotų.
Apklausa vyko 2026 metų birželio 19–30 dienomis 108 atrankos taškuose. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1010 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių). Tyrimo rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
(be temos)
(be temos)