„Norėčiau, kad komentuotų pats ministras ar jo tarnyba, bet yra planuojamas susitikimas, taip, su M. Rubio“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė R. Motuzas.
Lietuvos diplomatijos vadovas vizito į JAV išvyksta trečiadienį, ten ketina aptarti dvišalį bendradarbiavimą, saugumo situaciją regione.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, nuo ketvirtadienio prasidėsiančios darbotvakės metu K. Budrys susitiks su JAV administracijos pareigūnais, Kongreso nariais bei aplankys Vašingtono Kristijono Donelaičio lituanistinę mokyklą ir Lietuvių namus Baltimorėje.
Rugsėjo 20–24 dienomis ministras lankysis Niujorke, kur dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos Aukšto lygio savaitės renginiuose, tarp jų – skirtuose mobilizuoti tarptautinę paramą Ukrainai. K. Budrys dalyvaus ir JT Saugumo Tarybos posėdyje.
K. Budrys taip pat dalyvaus verslo forume atsparumo klausimais, aukšto lygio renginyje „Saugumo ir atsparumo stiprinimas: Baltijos šalių ir JAV darbotvarkė“, ES užsienio reikalų ministrų bei Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų susitikimuose.
Lietuvos diplomatijos vadovas susitiks ir su JAV žydų organizacijomis, dalyvaus Lietuvos Generalinio konsulato Niujorke šimtmečio minėjimo renginyje, taip pat numatyti ministro dvišaliai susitikimai.
Į JT Generalinę Asamblėją vyks ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Kiek anksčiau rugsėjį premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė besitikintis, kad JAV viešėsiantis užsienio reikalų ministras iš Vašingtono parveš „gerų žinių“ dėl JAV karių dislokavimo Lietuvoje.
Savo ruožtu K. Budrys tikino, kad Vyriausybės vadovo lūkestis dėl JAV karių buvimo šalyje „nėra nesunešiojamos kurpaitės“.
Šiuo metu JAV peržiūri savo karių buvimą Europoje. Vasarą Lietuvoje rotaciją baigė daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių, dalis jų liko šalyje.
Anksčiau rugpjūtį JAV išsiuntė klausimyną, kuriame Europos šalių prašo parodyti pažangą prisiimant pagrindinį vaidmenį dėl žemyno gynybos po to, kai buvo sutarta padidinti karinius biudžetus.
Amerikiečiai Lietuvoje karių batalionus reguliariai dislokuodavo nuo 2019 metų. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vašingtonas savo pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.
Trečiadienį Seime vyko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ir Užsienio reikalų komiteto (URK) bendras uždaras posėdis, jame be kitų temų buvo pristatytas ir rugpjūčio pabaigoje įvykęs netikėtas Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o (Džono Ratklifo) vizitas Maskvoje.
NSGK vicepirmininko, konservatorių vedlio Lauryno Kasčiūno teigimu, vizitas neatnešė nieko nestandartiško, kas keltų papildomos įtampos.
„Visąlaik ir Šaltojo karo metais būdavo situacijų, kai reikėdavo tam tikro deeskalacinio kontakto. (...) Rusijos taktika yra tokia, jie, kai turi problemų, jie ima eskaluoti, ypač NATO kryptimi, tam tikrus dalykus, kadangi žino, kad NATO, būdamas gynybinis aljansas, visąlaik labiausiai ir pirmiausia norės deeskaluoti situaciją. (...) Lietuva apie principinius dalykus pokalbyje (...) yra informuota“, – žurnalistams po posėdžio sakė jis.
Užsienio žiniasklaidos teigimu, J. Ratcliffe'as, lankydamasis Maskvoje, įspėjo Rusijos pareigūnus, kad jie neaštrintų konflikto su JAV sąjungininkais NATO, be kita ko, su Estija, Latvija ir Lietuva.
Naujausi komentarai