Apie darbus, nuveiktus per du mėnesius, dabartinę sveikatos apsaugos sistemos padėtį bei galimus problemų sprendimus su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
– Pirmojo šios Vyriausybės posėdžio dieną premjeras Mindaugas Sinkevičius pasakė, kad tikisi iš kiekvienos ministerijos per vasarą pamatyti tam tikrus nuveiktus darbus. Ką jūs planuojate pateikti?
– Vienas iš svarbiausių dalykų, šiuo metu aktualių sveikatos priežiūros įstaigoms, yra viršsutartinių išlaidų finansavimas. Ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos pasirašo sutartį su ligonių kasomis dėl tam tikro kiekio paslaugų finansavimo. Tų paslaugų dažnai yra suteikiama daugiau, bet jos nėra finansuojamos, nes tai nėra apibrėžta sutartyje. Suma, kuri yra reikalinga šiuo metu, siekia 45 milijonus už antrą ketvirtį. Turėjome panašią situaciją dėl pirmo ketvirčio, buvo ieškoma sprendimų, svarstoma, ar pavyks finansuoti. Buvo nutarta pirmą ketvirtį finansuoti, o dabar artėjame link Vyriausybės nutarimų, kad visi ketvirčiai būtų apmokami. Norime duoti žinią, kad šiuo laikotarpiu ligoninės ir sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios sutartis su ligonių kasomis, galėtų drąsiai teikti paslaugas, sumažinti eiles ir užtikrinti žmonių poreikį, nes tai bus finansuojama. Tai nėra lengva, nes reikia 120 milijonų eurų. Vyksta rimtos derybos su finansų ministerija ir Vyriausybe. Rugpjūčio mėnesio darbas – sulaukti Vyriausybės sprendimo ir paleisti procedūras, kad šis ketvirtis būtų finansuojamas, o kitų ketvirčių finansavimas vyktų kur kas sparčiau, nes nutarimas būtų bendras visiems metams.
Dar mums pavyko susitarti dėl Šiaulių ligoninės linijinio greitintuvo – sudėtingos, onkologiją gydančios technologijos. Dėl šio sprendimo buvo svyruojama, tačiau jis yra labai svarbus Šiaulių ligoninei. Tai padės išlaikyti komandą, jos įdirbį ir praplės onkologijos gydymo paslaugų prieinamumą. Taip pat iš rezervinio sąrašo pajudinome 13 inovatyvių vaistų, kad jie būtų kompensuojami. Šie vaistai yra labai svarbūs onkologinių ligų, endokrinologinių sutrikimų ir kitų dalykų gydymui.
Labai jautrus klausimas, kuris turėjo rezonansą visuomenėje – krikščioniškų gimdymo namų likimas. Ankstesni sprendimai siekė integruoti filialą į Kauno ligoninės akušerijos padalinius. Ieškome sprendimų, kaip išsaugoti krikščioniškų gimdymo namų ateitį, kad paslauga, kuri daugeliui šeimų buvo svarbi, būtų išlaikoma ir tęsiama.
– Sakote, kad ieškote sprendimų. Ar spėsime pamatyti rezultatus iki vasaros pabaigos?
– Tai turime padaryti artimiausiu metu. Artėjame link susitarimų, bet vis dar esame derybiniame procese su kitu Kauno ligoninės dalininku – Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Sprendimas turi būti greitas, nes reorganizacinis procesas jau yra įsibėgėjęs ir spalio mėnesį reorganizuotas filialas turėtų pradėti veikti kitose patalpose. Laikas tikrai spaudžia ir sprendimai turi būti priimti netrukus.
– Neįvardijote, kad buvo atnaujinta endokrinologijos paslaugų teikimo tvarka. Buvo apibrėžti atvejai, kuomet pacientui ambulatorinė gydytojo endokrinologo konsultacija turi būti suteikta skubos tvarka. Ar tai yra buvusios ministrės palikimas, ar jūsų darbas?
– Šis sprendimas yra tęstinis, jis buvo planuotas jau seniai. Į kiekvieną specialistų grupę, prie kurios stovi didesnės eilės, turime žiūrėti atskiru žvilgsniu. Eilės formuojasi dėl skirtingų priežasčių. Tai yra kompleksinis dalykas, susijęs su specialistų kiekiu, finansavimo tvarka, tuo, kas yra finansuojama to specialisto veikloje bei paties paciento keliu. Kiekvienoje šioje grupėje turime rasti sprendimus, kurie sumažintų eiles. Kai kuriose specialistų grupėse eilių visai nėra, vietos galima rasti rytoj ar poryt. Tačiau ten, kur eilės didelės, sumažinti jas 30 proc. yra minimumas. Turime tai padaryti, nes kitu atveju nėra ką veikti ministro pozicijoje. Eisime šiuo keliu ir ieškosime sprendimų kiekvienai specialistų grupei.
– Seimo pavasario sesijoje buvo priimtas sprendimas, kad rezidentūros vietos turės būti penkerius metus atidirbinėjamos regionuose. Ar tai gali prisidėti prie eilių mažinimo? Ar vertinate šį sprendimą palankiai?
– Vertinu palankiai, bet svarbu apgręžti šios situacijos komunikaciją. Tai yra papildomos rezidentūros vietos, skirtos medikams, kurie nori kelti savo kvalifikaciją rezidentūros studijose ir įgyvendinti ją regionuose. Medikams, kurie dirba regionuose, tai yra labai palanki programa. Ne kartą esame girdėję, kad jie džiaugiasi tokia galimybe. O medikai, kurie nori darbuotis miestuose, turi bendrąsias rezidentūros galimybes. Jei jie nepatenka į bendrąją programą, gali rinktis papildomą, o tuomet atsiranda prievolė atidirbti. Mano vertinimu, labiausiai šia situacija pasinaudos medikai, kurie planuoja savo ateitį regionuose. 60 rezidentų ir ateities gydytojų regionuose yra didžiulis indėlis. Tai padės užtikrinti tvaresnį ir prieinamesnį tinklą visoje Lietuvos teritorijoje.
– Žiniasklaidoje vis grįžtama prie valstybinių vaistinių siūlymo, kuris sulaukia daug kritikos. Kokias problemas tai turėtų išspręsti? Kaip tokios vaistinės turėtų veikti?
– Mūsų Vyriausybės programoje yra įrašyta, kad reikia įvertinti galimybes turėti valstybines vaistines ligoninėse. Tam tikros vaistų įsigijimo ir dalijimo procedūros ligoninėse jau veikia. Todėl realizuoti vaistų pardavimą pacientams iš išorės būtų kur kas paprasčiau, nei pradėti kurti vaistines nuo nulio.
Turime vaistų prieinamumo problemą. Vaistinių trūksta, kai kuriose vietose žmonės turi važiuoti toli, kad galėtų įsigyti vaistų. Vaistinės ne visada dirba savaitgaliais arba ne darbo metu. Vaistų įperkamumas taip pat yra problema. Ligoninių vadovai sako, kad jei tokios vaistinės veiktų ligoninėse, reikėtų atskirų patalpų ir specialistų. Galimas mažesnės kainos pasiūlymas leistų didesnei visuomenės daliai įsigyti vaistų.
Dabar pradėjome rimtą vertinimą ir analizę. Svarstome, kas būtų, jei tokios vaistinės atsirastų. Reikėtų papildomų specialistų, o farmacininkų labai trūksta. Ligoninės turės juos pritraukti, taip pat reikės išlaikyti patalpas. Visa tai turi būti įvertinta. Kai pasidarysime vertinimus, teiksime pasiūlymą. Kol kas apie sprendimą dar negalime kalbėti, bet darome žingsnius link jo.
– Ar įsivaizduojate, kiek šis sprendimas galėtų kainuoti? Kiek rimtai finansų ministras yra nusiteikęs ištiesti pagalbos ranką Sveikatos apsaugos ministerijai?
– Nemažai svarbių dalykų dėl sveikatos finansavimo jau yra padaryta. Vienas iš jų yra valstybės įsipareigojimas kasmet vis labiau finansuoti valstybės draudžiamus asmenis. Nuo kitų metų turėtų įsigalioti nauja formulė, kuri leis biudžetui augti pakankamai sparčiai ir padės užtikrinti kur kas geresnes paslaugas bei vaistų prieinamumą. Tikiuosi, kad finansų ministerija bei Seimas kartu palaikys šį sprendimą ir neatsitrauks nuo jo, bandydami suvaldyti didelius iššūkius mūsų biudžete. Jei išlaikysime kasmetinį augimą, išjudėsime iš mirties taško, kuriame esame dabar. Mūsų sveikatos sistemos finansavimas, palyginus su Europos sveikatos sistemų finansavimu, yra vienas mažiausių. Turime daryti proveržį. Premjeras yra įvardijęs, kad sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemos finansavimas yra prioritetinis. Tikiuosi, kad pažadai bus realizuoti ir mes turėsime galimybę vystyti paslaugas bei plėtoti vaistų prieinamumą.
– Ar dėl šių pertvarkų užteks pinigų visiems pažadams?
– Žinoma, kad visiems pažadams niekada nebus pakankamai pinigų. Pati sistema yra finansuojama ženkliai per mažai. Apie rimtą visų pažadų realizavimą galime kalbėti dešimtmečio kontekste, jei valstybė į fondą įdės rimtas sumas.
– Lietuvą sudrebino kunigų pedofilijos skandalas. Teisingumo ministrė pasisakė už diskusijas, jog asmenys, kurie turi sutrikimų dėl lytinio potraukio ir ieško medikamentinės pagalbos, galėtų jos sulaukti. Ar sprendimą pirmiausia turėtų priimti teisingumo ministerija? Ar jūs nematote to kaip savo prioriteto?
– Sunku kalbėti apie prioritetus, kai per kelioliką metų dėl potraukio vaikams gydymo kreipėsi šeši asmenys. Sunku kalbėti apie sisteminį veikimą. Tai yra labai stigmatizuojanti diagnozė. Bet jeigu atsirastų paskata ir padrąsinimas žmonėms kreiptis, tokius vaistus, kurie mažina lytinį potraukį, būtų galima įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą. Bet kol kas tokie atvejai yra labai reti.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)