„Sakyti, kad Baltarusijos elgesys yra kažkaip esmingai pasikeitęs – aš nematau prielaidų. (...) Dabartinis vertinimas nesukuria prielaidų sankcijų politikai Baltarusijos atžvilgiu keisti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje su Estijos premjeru sakė M. Sinkevičius.
Anot jo, Baltarusija ir toliau vykdo hibridinio pobūdžio veiklą prieš Lietuvą, įskaitant instrumentalizuotą migraciją ir oro balionų bei cigarečių gabenimą, dėl kurio buvo trikdoma civilinė aviacija.
„Dėl to reikėjo įsirengti tvorą, įvairias stebėjimo sistemas. Bet net ir tą padarius – procesas nesibaigė. Dabar turime atskirus atvejus su tunelių kasimu ir vis tiek atstumimas neteisėtai stumiamų migrantų jis tebevyksta“, – teigė premjeras.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad sankcijos Baltarusijai ir atskiroms jos valstybinėms įmonėms yra bendras Europos sprendimas, o ne vien Lietuvos politika.
Estijos premjeras K. Michalas taip pat teigė, kad nėra pagrindo manyti, jog Baltarusija keičia savo poziciją ar tolsta nuo Rusijos.
„Neverta susikurti iliuzijų, kad Baltarusija yra kažkur kitur nei Rusijos pusėje. Manau, kad saugumo aspektai to tikrai neparodo“, – spaudos konferencijoje sakė K. Michalas.
Jo teigimu, Baltarusija nėra savarankiška, nuo Rusijos nepriklausoma valstybė, todėl būtų per anksti kalbėti apie jos siekį keisti savo sprendimus.
„Tikrai būtų anksti pasakyti, kad jie eina pasitaisymo keliu – jie neveikia savarankiškai ir padeda Rusijos valdžiai“, – teigė Estijos premjeras.
Tikrai būtų anksti pasakyti, kad jie eina pasitaisymo keliu.
ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
Po JAV pasiuntinio apsilankymo Minske kalbėta, kad šalies gali siekti sankcijų Baltarusijos trąšoms nutraukimo, tačiau Lietuvos politikai laikosi pozicijos, kad sankcijų politika vykdoma išvien su ES.
Neturime prabangos veikti pavieniui
Lietuva, Estija ir kitos Šiaurės-Baltijos šalys neturi prabangos konkuruoti ten, kur privalo veikti išvien, pabrėžia Lietuvos ir Estijos Vyriausybių vadovai, premjerui M. Sinkevičiui ketvirtadienį darbo vizitu viešint Taline.
„Prieš kelias dienas minėjome Baltijos kelio metines – istorinį mūsų šalims įvykį. Anuomet vienijomės siekdami laisvės, dabar turime būti vieningi ją saugodami. Baltijos regiono saugumui yra būtinas dar intensyvesnis Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas ir Estijos vaidmuo čia yra nepakeičiamas“, – pranešime cituojamas M. Sinkevičius.
Rašoma, jog ypatingas dėmesys susitikime buvo skirtas saugumo padėties ir hibridinių grėsmių regione aptarimui, Rusijos ir Baltarusijos bandymams testuoti Europos Sąjungos (ES) išorės sienų atsparumą ir kelti įtampą regione bei Europoje.
Kaip pažymėjo Lietuvos ir Estijos premjerai, abi šalys ketina veikti išvien ir solidariai, nepasiduodamos jokiam bauginimui, gynybos finansavimą laikydamos prioritetu, toliau remdamos Ukrainą ir jos kovą už laisvę.
Susitikime akcentuota, jog svarbi saugumo dedamoji – gynybos pramonė. Anot premjerų, būtina ne konkuruoti tarpusavyje, o vystyti bendrus projektus, plėsti gamybos pajėgumus, skatinti inovacijas, siekti ginkluotės suderinamumo ir efektyvesnių viešųjų pirkimų sprendimų.
Teigiama, jog daug dėmesio skirta ir konkurencingumui bei strateginės infrastruktūros projektams – „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“. M. Sinkevičius sakė, jog privalu nuosekliai telkti paramą jiems ES lygmeniu, ypač artėjant deryboms dėl būsimos ES daugiametės finansinės programos.
Aptariant ES darbotvarkės klausimus pažymėta, kad būsimoji ES daugiametė finansinė programa turi tinkamai atsižvelgti į rytiniame ES flange esančių valstybių padėtį, siekiant balanso tarp saugumo ir ekonominio augimo.
Pokalbiuose tarp M. Sinkevičiaus ir K. Mihalo aptarti būsimo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį prioritetai bei Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo svarba juos įgyvendinant.
Premjerai akcentavo Baltijos Ministrų Tarybos ir Šiaurės-Baltijos aštuoneto formatų svarbą stiprinant regioną ir jo balsą, taip pat ES plėtrą ir paramą Ukrainos bei Moldovos narystės siekiui.
Naujausi komentarai